Vaškos
Vaškos ī tuokė medega, katra kuoriūs sokraun bėtis. Tepuogė būn ė augalėnis vaškos. Ta ī tuokė tāsė, minkšta, vilgšmies napralaidontė medega. Vaškos lėngvā līduos kap šilduoms, natėrpst ondenie. Čīsts vaškos balts ī, bet kap kuoriūs sosimaiša so žėidadolkėm ė pėkio, tūdie palėik geltuons ėr gaun medaus smuoka. Kū geresnis medonešis ī, tū daugiau bėtis dėrb kuoriū ė prīgamėn vaška. Vaška žmuonis nug sena nauduoj dėrbtė žvakėm, anuo ded i dažus, lakus, ons tink skīliem komšītė. Bėtiu vašks prīded svēkatas dontėm ė vėrškėnėmou. Ba bėtiū dėrbama vaška da būn augalėnis – tas ī kėituoks, blėzgons šmuots ont kap katrū augalū lapu aba vāsiu, ka anūs sergietom nug vilgšmies, parazėtu.
