Bukultų mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

Dabartinė 20:15, 16 rugpjūčio 2024 versija

Bukultų mūšis

Priklauso: Livonijos vidaus karas

Viduramžių Livonijos žemėlapis

Data	1298 m. birželio 29 d.
Vieta	Bukultai, Livonija (dab. Latvija)
Rezultatas	Kryžiuočių ordino pergalė

Konflikto šalys

Rygos arkivyskupija

Rygos miestas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Vokiečių ordinas

Vadovai ir kariniai vadai

Jan von Schwerin
Vytenis

Bertoldas Briuhafenas

Nuostoliai

~4000 karių, iš jų – ~400 Rygos miestiečių

Bukultų mūšis (Adažių mūšis, Nojermiūleno mūšis, vok. Schlacht der Neuermühlen, latv. Kauja pie Bukultiem) – 1298 m. birželio 29 d. prie Nojermiūleno (dab. Bukultai, Rygos miesto dalis, Latvija) įvykusios kautynės tarp Lietuvos kariuomenės, Rygos arkivyskupo, Rygos miesto pajėgų ir Karaliaučiaus komtūro Bertoldo Briuhafeno vadovaujamos Kryžiuočių ordino kariuomenių, vienas 1297–1298 m. Livonijos vidaus karo mūšių.

Priešistorė

1297 m. prasidėjusio Livonijos vidaus karo pradžioje Livonijos ordinas Rygos-Vidžemės kelyje prie naujojo malūno pastatė pilį (iš čia ir vokiškas pavadinimas – Neuermühlen). 1298 m. pavasarį Lietuvos valdovas Vytenis kartu su Rygos miesto kariuomene įsiveržė į Ordino valdas dabartinės Estijos pietuose, sunaikino ordino Karksi (Karkhus) pilį, paėmė daug grobio ir belaisvių. Grįžtant 1298 m. birželio 1 d. prie Turaidos pilies Vytenio vadovaujamą dalinį nesėkmingai puolė Livonijos magistro Brunono vadovaujamos pajėgos, tačiau Turaidos mūšyje jos buvo nugalėtos.

Lygiagrečiai vykusi Kryžiuočių ordino intervencinė ekspedicija į Lietuvą neatnešė norimų rezultatų. Po šio nesėkmingo žygio didysis magistras Gotfridas fon Hohenlojė tiesiogiai atakuoti Livonijoje veikusias Lietuvos pajėgas, paremti Livonijos riterius kovoje su vidaus opozicija (Rygos arkivyskupu) ir jo sąjungininkais lietuviais.^{[paaiškinti]} Teutonų pajėgoms vadovavo Karaliaučiaus komtūras Bertoldas Briuhafenas.

Mūšio eiga

Šv. Petro ir Povilo dieną (birželio 28 d.) arkivyskupo vasalų kariai bei Rygos miestiečių pajėgos apgulė ordino Bukultų pilį netoli Rygos. Nėra užfiksuota, kokio dydžio Lietuvos pajėgos rėmė šį puolimą.

Apgultiesiems į pagalbą atskubėjusios Karaliaučiaus pajėgos nugalėjo arkivyskupo ir Rygos karius. Mūšyje žuvo apie 400 Rygos miestiečių.^[1] Pasak kryžiuočių kronikininko Petro Dusburgiečio, pralaimėjusieji čia neteko 4000 karių.

Pasekmės

Po pergalingo mūšio Ordino kariuomenė ruošėsi šturmuoti Rygą, tačiau Danijos karaliui Erikui VI pagrasinus stoti į karą Rygos arkivyskupo pusėje, buvo sudarytos paliaubos. Konflikte tarpininkavo ir popiežius Bonifacas VIII. Nors Lietuva ir buvo priversta sudaryti paliaubas su Ordinu, jos sąjunga su Ryga nenutrūko dar 15 metų. Pagal susitarimą arkivyskupas Janas III Šverinietis buvo paleistas iš įkalinimo Viljandyje.^[2]

Ši pergalė leido Kryžiuočių ordinui stabilizuoti padėtį Livonijoje bei suaktyvinti veiklą Žemaitijoje ir Aukštaitijoje. 1300–1315 m. Ordinas surengė 20 dokumentuotų išpuolių prieš Lietuvą.^[3]

Bibliografija

Marian Biskup, Gerard Labuda, Dzieje zakonu krzyżackiego w Prusach, Wydawnictwo Morskie, Gdańsk 1987, p. 181. ISBN 8321572200.
Maciej Dorna Bracia zakonu krzyżackiego w Prusach w latach 1228–1309, Wydawnictwo Poznańskie, Poznań 2004, p. 116–117.
Johannes Voigt. Geschichte Preussens: Bd. IV. Die Zeit von der Unterwerfung der Preussen 1283 bis zu Dieterichs von Altenburg Tod 1341. Koenigsberg: Verlage der Gebrüder Bornträger, 1830

Išnašos

↑ Rusova Livonijas hronika, archyvuota 2013 m. vasario 19 d., Wayback Machine
↑ Johannes Voigt. Geschichte Preussens: Bd. IV. Die Zeit von der Unterwerfung der Preussen 1283 bis zu Dieterichs von Altenburg Tod 1341. Koenigsberg: Verlage der Gebrüder Bornträger, 1830
↑ Ochmański, Jerzy. Historia Litwy. p. 52.

[1] Rusova Livonijas hronika, archyvuota 2013 m. vasario 19 d., Wayback Machine

[2] Johannes Voigt. Geschichte Preussens: Bd. IV. Die Zeit von der Unterwerfung der Preussen 1283 bis zu Dieterichs von Altenburg Tod 1341. Koenigsberg: Verlage der Gebrüder Bornträger, 1830

[3] Ochmański, Jerzy. Historia Litwy. p. 52.

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 9: / Eilutė 9: @@
 |combatant1=[[Vaizdas:Rigasiebmacher.JPG|18px]] [[Rygos arkivyskupija]]<br>[[Vaizdas:Flag_of_Riga.svg|18px]] [[Ryga|Rygos miestas]]<br>[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]
 |partof=[[Livonijos vidaus karas]]
-|casualties1=~4000 karių, iš jų - ~400 Rygos miestiečių
+|casualties1=~4000 karių, iš jų – ~400 Rygos miestiečių
 |image=[[File:Medieval_Livonia_1260.svg|250px]]
 |caption=Viduramžių Livonijos žemėlapis
 }}
-'''Bukultų mūšis''' (''Adažių mūšis'', ''Nojermiūleno mūšis'', {{de|Schlacht der Neuermühlen}}, {{lv|Kauja pie Bukultiem}}) – [[1298 m]]. [[birželio 29]] d. prie Nojermiūleno (dab. [[Bukultai]], [[Ryga|Rygos miesto]] dalis, [[Latvija]]) įvykusios kautynės tarp Lietuvos kariuomenės, [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupo]], Rygos miesto pajėgų ir [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] [[Komtūras|komtūro]] [[Bertold Brühaven|Bertoldo Briuhafeno]] vadovaujamos [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordino]] kariuomenių, vienas 1297-1298 m. Livonijos vidaus karo mūšių.
+'''Bukultų mūšis''' (''Adažių mūšis'', ''Nojermiūleno mūšis'', {{de|Schlacht der Neuermühlen}}, {{lv|Kauja pie Bukultiem}}) – [[1298]] m. [[birželio 29]] d. prie Nojermiūleno (dab. [[Bukultai]], [[Ryga|Rygos miesto]] dalis, [[Latvija]]) įvykusios kautynės tarp Lietuvos kariuomenės, [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupo]], Rygos miesto pajėgų ir [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] [[Komtūras|komtūro]] [[Bertold Brühaven|Bertoldo Briuhafeno]] vadovaujamos [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordino]] kariuomenių, vienas 1297–1298 m. Livonijos vidaus karo mūšių.
 == Priešistorė ==
-m. prasidėjusio Livonijos vidaus karo pradžioje Livonijos ordinas Rygos-Vidžemės kelyje prie naujojo malūno pastatė pilį (iš čia ir vokiškas pavadinimas - ''Neuermühlen''). 1298 m. pavasarį Lietuvos valdovas Vytenis kartu su Rygos miesto kariuomene įsiveržė į Ordino valdas dabartinės [[Estija|Estijos]] pietuose, sunaikino ordino [[Karkusės pilis|Karksi (''Karkhus'') pilį]], paėmė daug grobio ir belaisvių. Grįžtant 1298 m. birželio 1 d. prie [[Turaidos pilis|Turaidos pilies]] Vytenio vadovaujamą dalinį nesėkmingai puolė Livonijos magistro [[Brunas (magistras)|Brunono]] vadovaujamos pajėgos, tačiau [[Turaidos mūšis (1298)|Turaidos mūšyje]] jos buvo nugalėtos.
+ m. prasidėjusio Livonijos vidaus karo pradžioje Livonijos ordinas Rygos-Vidžemės kelyje prie naujojo malūno pastatė pilį (iš čia ir vokiškas pavadinimas – ''Neuermühlen''). 1298 m. pavasarį Lietuvos valdovas Vytenis kartu su Rygos miesto kariuomene įsiveržė į Ordino valdas dabartinės [[Estija|Estijos]] pietuose, sunaikino ordino [[Karkusės pilis|Karksi (''Karkhus'') pilį]], paėmė daug grobio ir belaisvių. Grįžtant 1298 m. birželio 1 d. prie [[Turaidos pilis|Turaidos pilies]] Vytenio vadovaujamą dalinį nesėkmingai puolė Livonijos magistro [[Brunas (magistras)|Brunono]] vadovaujamos pajėgos, tačiau [[Turaidos mūšis (1298)|Turaidos mūšyje]] jos buvo nugalėtos.
 Lygiagrečiai vykusi Kryžiuočių ordino intervencinė ekspedicija į [[Lietuva|Lietuvą]] neatnešė norimų rezultatų. Po šio nesėkmingo žygio [[Vokiečių ordino didysis magistras|didysis magistras]] [[Gotfridas Hohenlojė|Gotfridas fon Hohenlojė]] tiesiogiai atakuoti Livonijoje veikusias Lietuvos pajėgas, paremti Livonijos riterius kovoje su vidaus opozicija (Rygos arkivyskupu) ir jo sąjungininkais lietuviais.{{neaišku}} Teutonų pajėgoms vadovavo Karaliaučiaus komtūras Bertoldas Briuhafenas.
 == Mūšio eiga ==
 Šv. Petro ir Povilo dieną (birželio 28 d.) arkivyskupo vasalų kariai bei Rygos miestiečių pajėgos apgulė ordino Bukultų pilį netoli Rygos. Nėra užfiksuota, kokio dydžio Lietuvos pajėgos rėmė šį puolimą.
-Apgultiesiems į pagalbą atskubėjusios Karaliaučiaus pajėgos nugalėjo arkivyskupo ir Rygos karius. Mūšyje žuvo apie 400 Rygos miestiečių.<ref>[http://www.historia.lv/alfabets/R/ru/rusovs_baltasars/teksts/rusovs_saturs.htm Rusova Livonijas hronika], archyvuota 2013 m. vasario 19 d., ''Wayback Machine''</ref> Pasak kryžiuočių kronikininko [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]], pralaimėjusieji čia neteko 4000 karių.
+Apgultiesiems į pagalbą atskubėjusios Karaliaučiaus pajėgos nugalėjo arkivyskupo ir Rygos karius. Mūšyje žuvo apie 400 Rygos miestiečių.<ref>[http://www.historia.lv/alfabets/R/ru/rusovs_baltasars/teksts/rusovs_saturs.htm Rusova Livonijas hronika], archyvuota 2013 m. vasario 19 d., ''Wayback Machine''</ref> Pasak kryžiuočių kronikininko [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]], pralaimėjusieji čia neteko 4000 karių.
 == Pasekmės ==
 Po pergalingo mūšio Ordino kariuomenė ruošėsi šturmuoti Rygą, tačiau [[Danijos karalius|Danijos karaliui]] [[Erikas VI|Erikui VI]] pagrasinus stoti į karą Rygos arkivyskupo pusėje, buvo sudarytos paliaubos. Konflikte tarpininkavo ir [[popiežius]] [[Bonifacas VIII]]. Nors Lietuva ir buvo priversta sudaryti paliaubas su Ordinu, jos sąjunga su Ryga nenutrūko dar 15 metų. Pagal susitarimą arkivyskupas Janas III Šverinietis buvo paleistas iš įkalinimo [[Viljandis|Viljandyje]].<ref>Johannes Voigt. Geschichte Preussens: [http://books.google.be/books?id=iETZCb92GZQC&pg=PA143&dq=neuermuhlen+Komthur+Berthold&hl=lv&sa=X&ei=IK47UZjxBPS00QXdoYG4Aw&sqi=2&ved=0CC8Q6AEwAQ#v=onepage&q=neuermuhlen%20Komthur%20Berthold&f=false Bd. IV. Die Zeit von der Unterwerfung der Preussen 1283 bis zu Dieterichs von Altenburg Tod 1341. Koenigsberg]: Verlage der Gebrüder Bornträger, 1830</ref>
-Ši pergalė leido Kryžiuočių ordinui stabilizuoti padėtį Livonijoje bei suaktyvinti veiklą [[Žemaitija|Žemaitijoje]] ir [[Aukštaitija|Aukštaitijoje.]] 1300–1315 m. Ordinas surengė 20 dokumentuotų išpuolių prieš Lietuvą.<ref>{{Cite book|last=Ochmański|first=Jerzy|title=Historia Litwy|publisher=|pages=52|isbn=}}</ref>
+Ši pergalė leido Kryžiuočių ordinui stabilizuoti padėtį Livonijoje bei suaktyvinti veiklą [[Žemaitija|Žemaitijoje]] ir [[Aukštaitija|Aukštaitijoje.]] 1300–1315 m. Ordinas surengė 20 dokumentuotų išpuolių prieš Lietuvą.<ref>{{Cite book|last=Ochmański|first=Jerzy|title=Historia Litwy|publisher=|pages=52|isbn=}}</ref>
 == Bibliografija ==
+* Marian Biskup, Gerard Labuda, ''Dzieje zakonu krzyżackiego w Prusach'', Wydawnictwo Morskie, Gdańsk 1987, p. 181. {{ISBN|8321572200}}.
-{{tvarkyti}}
-* [[:pl:Marian_Biskup|Marian Biskup]], [[:pl:Gerard_Labuda|Gerard Labuda]], ''Dzieje zakonu krzyżackiego w Prusach'', Wydawnictwo Morskie, Gdańsk 1987, str. 181. {{ISBN|8321572200}}.
+* Maciej Dorna ''Bracia zakonu krzyżackiego w Prusach w latach 1228–1309'', Wydawnictwo Poznańskie, Poznań 2004, p. 116–117.
-* Maciej Dorna ''Bracia zakonu krzyżackiego w Prusach w latach 1228-1309'', Wydawnictwo Poznańskie, Poznań 2004, str. 116-117.
 * Johannes Voigt. Geschichte Preussens: [http://books.google.be/books?id=iETZCb92GZQC&pg=PA143&dq=neuermuhlen+Komthur+Berthold&hl=lv&sa=X&ei=IK47UZjxBPS00QXdoYG4Aw&sqi=2&ved=0CC8Q6AEwAQ#v=onepage&q=neuermuhlen%20Komthur%20Berthold&f=false Bd. IV. Die Zeit von der Unterwerfung der Preussen 1283 bis zu Dieterichs von Altenburg Tod 1341. Koenigsberg]: Verlage der Gebrüder Bornträger, 1830
@@ Eilutė 40: / Eilutė 39: @@
 {{išn}}
+[[Kategorija:LDK mūšiai]]
 [[Kategorija:Vokiečių ordino mūšiai]]
 [[Kategorija:Mūšiai Latvijos teritorijoje]]
 [[Kategorija:Rygos istorija]]
-[[Kategorija:1298 metai]]
-<references />
-[[Kategorija:LDK mūšiai]]