Dubnos mūšis

Priklauso: 1262–1282 m. Lietuvos–Livonijos karas

Livonijos konfederacijos žemėlapis XIII a.

Data	1273 m. vasara
Vieta	Dubna, Lotigola (dab. Latgala, Latvija)
Rezultatas	Livonijos ordino pergalė

Konflikto šalys

LDK

Livonijos Ordinas

Nuostoliai

iki 600 karių

Dubnos mūšis – 1273 m. vasarą įvykusios kautynės tarp Lietuvos ir Livonijos Ordino kariuomenių, vienas 1262–1282 m. Lietuvos ir Livonijos karo mūšių. Mūšis aprašytas Eiliuotojoje Livonijos kronikoje.

Latvių istoriografijoje egzistuoja nuomonės, kad mūšis vyko arba prie Viškių,^[1] prie Lyvanų,^[2] arba prie Dignajos (latv. Dignāja) prie Dauguvos (Sėlos žemėje).^[3]^[4]

Mūšis buvo vienas iš abejų pusių vykdytų plėšikavimo žygių. Kiek anksčiau, tų pačių metų pradžioje Livonijos ordinas surengė žygį į Lietuvą; grįždamos su grobiu šios pajėgos buvo sutriuškintos. Mūšyje krito Lietuvos didikas (lot. nobilis de Lettovia) Sukse (lot. Suxe, Sucha), kuris 1268 m. buvo pabėgęs į Rygos arkivyskupijos pusę ir kartu su kalavijuočiais kovojo siekdamas atgauti savo valdas Nalšios žemėje.

Po kalavijuočių įsiveržimo vasarą lietuviai vėl įsiveržė į Latgalą. Šias pajėgas kalavijuočiai sumušė prie Dubnos (Dubenės) upės. Apie mūšio pabaigos pobūdį leidžia spėti ir Eiliuotojoje Livonijos kronikoje užfiksuotas faktas, kad lietuviai pasitraukė palikę įkaitus.

Aprašymas Eiliuotojoje Livonijos kronikoje

1273 m. Livonijos ordino kariuomenė įsiveržė į Nalšios žemę Lietuvoje, kur prarado 15 karių ir grįžo namo su karo grobiu. Lietuvių kariuomenė sekė užpuolikus ir netikėtai užpuolė Livonijos karius, kai šie ilsėjosi. Dauguma kryžiuočių žuvo, tarp jų ir Nalšios kunigaikštis Suksė, tik „kai kurie vargais pabėgo, bet vienas buvo sučiuptas“.

Po pergalės šiame mūšyje, vasarą lietuviai vėl įsiveržė į Livonijos ordino teritoriją. Ordinas subūrė kariuomenę ir žygiavo prieš užpuolikus. Prie Dubnos upės (sen. vok. Dubenâ) įvyko mūšis, kuriame krito 600 karių. Lietuviai traukėsi, palikę įkaitus, tačiau ordino broliai <jų nepersekiojo ir> su grobiu grįžo į Rygą.^[5]

Šaltiniai

↑ Boļislavs Brežgo. Latgolas inventari un generalmēreišonas zem’u aproksti, 1665.-1784. Daugavpils: Vl. Lōča izd., 1943 . – 96–98 lpp.
↑ Boļislavs Brežgo. Latgolas inventari un generalmēreišonas zem’u aproksti, 1665.-1784. Daugavpils: Vl. Lōča izd., 1943 . – 81
↑ Ditleba Alnpekes Rīmju kronika, latviski M. Siliņa. R., 1893. – 80 lpp.
↑ Atskaņu chronika. Ditleba Alnpeķes “Rīmju chronika”. Atdzejojis Jēkabs Saiva. R. Klaustiņa ievads un piezīmes. – Rīga, 1936. – 164 lpp.
↑ „Atskaņu hronika (08087. - 08147.)“. Nuoroda tikrinta 2012-02-18.

[1] Boļislavs Brežgo. Latgolas inventari un generalmēreišonas zem’u aproksti, 1665.-1784. Daugavpils: Vl. Lōča izd., 1943 . – 96–98 lpp.

[2] Boļislavs Brežgo. Latgolas inventari un generalmēreišonas zem’u aproksti, 1665.-1784. Daugavpils: Vl. Lōča izd., 1943 . – 81

[3] Ditleba Alnpekes Rīmju kronika, latviski M. Siliņa. R., 1893. – 80 lpp.

[4] Atskaņu chronika. Ditleba Alnpeķes “Rīmju chronika”. Atdzejojis Jēkabs Saiva. R. Klaustiņa ievads un piezīmes. – Rīga, 1936. – 164 lpp.

[5] „Atskaņu hronika (08087. - 08147.)“. Nuoroda tikrinta 2012-02-18.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]