San Tomė ir Prinsipės istorija
| São Tomé and Príncipe San Tomė ir Principė | |||||
| nebėra | |||||
| |||||
| |||||
| Sostinė | San Tomė | ||||
| Valdymo forma | kolonija | ||||
| Era | Imperializmas | ||||
| - Įkūrimas | 1485 m., 1485 | ||||
| - Nepriklausomybė | 1975 m. | ||||
San Tomė ir Prinsipė istorija – dviejų Atlanto vandenyno salų, sudarančių dabartinę San Tomė ir Prinsipės valstybę, istorija nuo seniausių laikų iki dabar.
Kolonizacija
San Tomės ir Prinsipės salos buvo neapgyvendintos žmonių, kai iš Portugalos jūrininkai tarp 1469 m. ir 1471 m. pirmieji jas atrado. San Tomės kolonija oficialiai įkurta 1485 m., o XV amžiaus pabaigoje jas ėmė apgyvendinti. Iš pradžių didžiausia atvykusiųjų dalis buvo žydai, tuo metu labai nepageidaujami Portugalijoje. 1522 m. kolonija perėjo tiesioginėn Portugalijos žinion ir tapo Karūnos kolonija.
Derlinga vulkaninė dirva ir tinkamas klimatas labai tiko iš Pietryčių Azijos introdukuotai cukraus kultūrai, kas labai skatino juodaodžių vergų masinį įvežimą į koloniją. Didelė vergų darbo jėga padarė salas pagrindine cukraus gamintoja ir eksportuotoja XVII a., tačiau ilgainiui, vystantis cukranendrių plantacijoms Amerikoje, kolonija nebepakėlė konkurencijos. Ji prarado reikšmę, o vergų judėjimai tapo vis intensyvesni. 1641-48 m. salos buvo laikinai atitekusios Nyderlandams.
Nuo XVII a. vidurio kolonijos funkcija drąstiškai keitėsi: intensyvėjant Afrikos vergų prekybai, salos tapo pagrindiniu tranzitiniu punktu, kur vergų pirkliai surinkdavo vergus iš žemyno (daugiausia Kongo regiono), ir iš čia transportuodavo į Naująjį pasaulį.
1753 m. prie San Tomės oficialiai prijungta Principė, suformuojant vieną koloniją.
XIX a. uždraudus vergų prekybą ir britams ėmus kontroliuoti vergų pirklių laivus, ši Portugalijos kolonija vėl keitė vystymosi kryptį. Salose introdukuota kakava ir kava, dėl ko ekonomika vėl suklestėjo. San Tomės sala buvo didžiausia kakavos gamintoja pasaulyje 1908 m. Portugalų plantacijose (roças) darbininkų darbo salygos buvo pasibaisėtinos, nors vergovė oficialiai ir buvo uždrausta. Dėl to 1909 m. Didžiosios Britanijos ir Vokietijos kakavos gamintojai boikotavo San Tomės kakavą. Tai skatino ir juodaodžių vergų išsivadavimo judėjimą, kuris kulminaciją pasiekė 1953 m., kai portugalų žemės savininkai nuslopino darbininkų riaušes, nužudydami kelis šimtus afrikiečių darbininkų (Batepa skerdynės).
Šie juodaodžių maištai prieš portugalų išnaudojimą ilgainiui peraugo į organizuotą politinę kovą su tikslu iškovoti nepriklausomybę.
Po nepriklausomybės
1974 m. Portugalijos revoliucija užbaigė užjūrio imperijų valdymą. 1975 m. liepos 12 d. Lisabona suteikė San Tomei nepriklausomybę. Manuelis Pinto da Costa, vienintelės legalios partijos lyderis, tapo prezidentu, o Miguelis Trovoada - ministru pirmininku. Po 1978 m. nesėkmingo valstybės perversmo Migelis Trovoada apkaltintas dalyvaujant samoksle ir ištremtas. 1990 m. nauja konstitucija grąžintas daugiapartinis valdymas. 1991 m. kovą Trovoada sugrįžo ir tapo šalies prezidentu pirmuose laisvuose šalies rinkimuose. Principė tapo autonomija 1995 m. 2001 m. verslininkas Fradique de Menezes laimėjo rinkimus, bet 2003 m., jam nesant šalyje, armijos įvykdyto perversmo metu nušalintas. Po savaitės tarptautinis spaudimas padėjo Fradique sugrįžti į valdžią. 2006 m. Fradique de Menezes buvo perrinktas, laimėjęs 60 % balsų.
Nuorodos
- San Tomė ir Prinsipės istorija Archyvuota kopija 2009-01-31 iš Wayback Machine projekto. (Anglų kalba)
Šaltiniai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Alžyras · Angola · Beninas · Bisau Gvinėja · Botsvana · Burkina Fasas · Burundis · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · Džibutis · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · Gabonas · Gambija · Gana · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · Malavis · Malis · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · Siera Leonė · Somalis · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · Zambija · Zimbabvė · Žaliasis Kyšulys