Žydų autonominė sritis

Žydų autonominė sritis Еврейская автономная область ייִדישע אױטאָנאָמע געגנט
(Išsamiau) (Išsamiau)
Valstybė	Rusija
Federalinė apygarda	Tolimųjų Rytų federalinė apygarda
Ekonominis regionas	Tolimųjų Rytų
Administracinis centras	Birobidžanas
Rajonai	5
Oficialios kalbos	rusų, jidiš
Vadovas	Rostislavas Goldšteinas
Gyventojų (2005)	188 700 (80)
Plotas	36 300 km² (64)
Tankumas (2005)	5 žm./km²
ISO 3166-2	RU-YEV
Vikiteka	Žydų autonominė sritisVikiteka

Žydų autonominė sritis (jid. ‏ייִדישער אױטאָנאָמע געגנט‏‎, rus. Еврейская автономная область) – sritis Rusijos Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje, Chabarovsko krašto pietvakariuose, prie Kinijos sienos. Srities administracinis centras – Birobidžanas.

Žydų autonominė sritis sudaryta 1934 m. gegužės 7 d. Plotas – 36 300 km². Gyventojų – 188 700 (2005).

Istorija

Šį kraštą XVII a. pradėjo tirti rusų keliautojai (V. Pojarkovas, J. Chabarovas). Į čia kėlėsi rusų kolonistai. Daugiau Rusijos gyventojų apsigyveno nuo XIX a. vidurio (nuo 1856 m. – Užbaikalės kazokų, nuo XIX a. pabaigos – Amūro geležinkelio darbininkų ir tarnautojų). Kraštas tapo Rusijos imperijos dalimi. Atsirado stanicų, gyvenviečių ir geležinkelio stočių: Bira, Birakanas, Tichonkaja. 1920–1922 m. kraštas įėjo į Tolimųjų Rytų Respubliką.

Žydai į Paamūrę ėmė keltis XIX a. vid.–pab. Tai daugiausia buvo tremtiniai arba pabėgėliai nuo pogromų. XX a. 3-ajame dešimtmetyje bolševikai į retai gyvenamą Paamūrę ėmė siųsti po revoliucijos nuskurdusius TSRS europinės dalies žydus. 1928 m. sudarytas pirmasis žydų kolūkis – Birefeldas. Nors 1928 m. į Birobidžaną atvyko 19 635 žydų, 1934 m. iš jų buvo likę gyventi tik 8185 – didesnė dalis šį skurdų kraštą paliko.

1934 m. buvo įkurta Žydų autonominė sritis. Ji turėjo būti atsakas į sionistų Palestinoje kuriamą Izraelį. 1935 m. TSRS priėmė 1000 pabėgėlių bėgusių nuo persekiojimų Europoje, bet jie patys išvyko kitur dėl sunkių gyvenimo sąlygų Žydų AS arba buvo įkalinti įtariant šnipinėjimu. 1938 m. iš teritorijos ištremta 4500 korėjiečių. Dėl po II pasaulinio karo atsinaujinusių žydų persekiojimų, daug srities žydų buvo įkalinama arba sušaudoma, ribota autonomija, religinė veikla. Vėliau plėtota kalnakasybos pramonė.

Geografija

Kraštovaizdis Oblučės rajone

Nikolajevkos gyvenvietė

Srities vakaruose ir šiaurės vakaruose yra Mažojo Chingano (iki 1148 m aukščio), Sutaro, Ščiuki Poktojaus, Pompejevkos kalnagūbriai, šiaurėje – Burėjos kalnagūbrio atšakos, pietuose ir pietryčiuose – pelkėta Amūro vidurupio žemuma. Aukščiausia vieta – Bydyro kalnas (1209 m).

Didžiausios upės – Amūras ir jo intakai Bidžanas, Bira, Tunguska.

Klimatas vidutinių platumų, musoninis. Per metus iškrenta 500–800 mm kritulių. Vidutinė sausio temperatūra -21–26 °C, liepos +18–21 °C.

Dirvožemiai – miškų rudžemiai, pieviniai-pelkiniai ir aliuviniai. Veši spygliuočių (eglių, kėnių, balteglių) ir lapuočių (maumedžių, ąžuolų, beržų) miškai.

Ūkis

Plėtojama mašinų gamybos, lengvoji, medienos apdirbimo pramonė, kasamas alavas. Vyrauja mėsinė gyvulininkystė, bitininkystė, auginami kviečiai, avižos, sojos, bulvės. Pramoninė žvejyba.

Rajonai

Srityje yra tik du miestai: Birobidžanas ir Oblučė.

Sritis suskirstyta į 5 rajonus:

• Birobidžano rajonas (Биробиджанский район)
• Leninskojės rajonas (Ленинский район)
• Oblučės rajonas (Облученский район)
• Spalio rajonas (Октябрьский район)
• Smidovičiaus rajonas (Смидовичский район)

Gyventojai

2010 m. 92,7 % buvo rusai, 2,8 % – ukrainiečiai, 1 % – žydai. Rusų yra vienintelė oficiali kalba. Dauguma vietos žydų irgi kalba tik rusiškai (2010 m. 6 % mokėjo jidiš, 19 % – hebrajiškai, nežymi dalis – ladino).

Didžiausios gyvenvietės

• Birobidžanas – 73,6 tūkst.
• Oblučė – 8,5
• Nikolajevka – 6,4
• Leninskojė – 6,1
• Amurzetas – 5,0
• Babstovas – 4,4
• Smidovičius – 4,2

Nuorodos

• Žydų autonominė sritis Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto. (rus.)