Esperanto gramatika

Esperanto kalbos gramatika.

Abėcėlė

A B C Ĉ D E F G Ĝ H Ĥ I J Ĵ K L M N O P R S Ŝ T U Ŭ V Z
a b c ĉ d e f g ĝ h ĥ i j ĵ k l m n o p r s ŝ t u ŭ v z

Pažymėtina, kad nenaudojamos raidės w, q, x ir y.

Artikeliai

Esperanto kalboje yra tik žymimasis artikelis la, kuris beveik atitinka angliškąjį the:

hundo     šuo
la hundo  tas šuo

Daiktavardžiai

Daiktavardis baigiasi galūne - o, daugiskaitoje pridedama - j. Yra tik vienas linksnis – objektinis, padaromas pridedant prie vienaskaitos arba daugiskaitos galūnės - n. Tokia galūnė rodo veiksmo papildinį arba (po vietos prielinksnių) veiksmo kryptį:

mi trinkas akvon – aš geriu vandenį,

mi ne trinkas brandon – aš negeriu degtinės,

en kesto – dėžėje,

en keston – į dėžę,

botelo staras sur kesto – butelis stovi ant dėžės,

metu botelon sur keston – pastatyk butelį ant dėžės, botelo falis sub keston – butelis nukrito po dėže , kaj restis sub kesto – ir liko po dėže.

Sakinyje daiktavardis be prielinksnio ir be galūnės - n yra veiksnys.

Be prielinksnio ir su galūne - n – papildinys (veiksmo objektas).
Su prielinksniu ir su galūne - n – veiksmo kryptis.
Su prielinksniu ir be galūnės - n – veiksmo aplinkybė.

Būdvardžiai

Visi būdvardžiai baigiasi galūne -a. Būdvardžiai turi sutikti su daiktavardžiu skaičiumi ir linksniu, tad galūnės gali būti -a, -an, -aj ir -ajn.

la brunа hundo                      rudas šuo
la brunаj hundoj                    rudi šunys
la leono mordas la brunajn hundojn  liūtas kanda rudiems šunims

Būdvardžių laipsniavimas atliekamas su žodeliais pli (daugiau) ir plej (daugiausiai):

la bruna hundo                        rudas šuo
la pli brunaj hundoj                  rudesni šunys
La hundo estas pli bruna ol la leono  šuo yra rudesnis už liūtą
la plej brunа hundo                   rudžiausias šuo

Skaitvardžiai

Paprasčiausi kiekiniai skaitvardžiai yra:

unu         vienas
du          du
tri         trys
kvar        keturi
kvin        penki
ses         šeši
sep         septyni
ok          aštuoni
naŭ         devyni
dek         dešimt
cent        šimtas
mil         tūkstantis

Kelintiniai skaičiai sudaromi pridedant galūnę -a:

dek unu                 vienuolika
dek-unua                vienuoliktas
dudek tri               dvidešimt trys
dudek-tria              dvidešimt trečias
mil naŭcent okdek kvar  1984

Įvardžiai

Asmeniniai įvardžiai yra šie:

mi     aš
ci     tu (kalbant familiariai)
vi     tu, jūs
ŝi     ji
li     jis
ĝi     jis, ji (bevardė giminė)
ni     mes
ili    jie, jos

oni – (beasmenis įvardis, lietuvių kalboje sudaromas prie veiksmažodžio pridedant galūnę -ma)

Asmeniniai įvardžiai, nurodantys nuosavybė, baigiasi -a:

mia                            mano
mia hundo                      mano šuo
miaj hundoj                    mano šunys
la leono mordis miajn hundojn  liūtas kando mano šunis

Veiksmažodžiai

Veiksmažodžiai nėra asmenuojami. Bendratis baigiasi galūne -i:

-i           bendratis       mordi            kąsti
-as          esamasis        mi mordas        aš kandu
-is          būtasis         mi mordis lin    aš jam kandau       
-os          būsimasis       mi mordos lin    aš jam kąsiu
-us          tariamoji       mi mordus lin    aš jam kąsčiau
-u           liepiamoji      mordu lin!       kąsk jam!

Dalyviai sudaromi su galūnėmis -nta ir -ta:

-ant   veikiamasis esamasis     la falanta stelo    krentanti žvaigždė
-int   veikiamasis būtasis      la falinta soldato  kritęs kareivis
-ont   veikiamasis būsimasis    la falonta knabo    nukrisiantis berniukas
-at    neveikiamasis esamasis   la ŝtelata biero    vagiamas alus
-it    neveikiamasis būtasis    la ŝtelita biero    pavogtas alus
-ot    neveikiamasis būsimasis  la ŝtelota biero    pavogsimas alus

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai visada turi galūnę -e. Jie laipsniuojami taip pat kaip ir būdvardžiai, su žodžiais pli, ol ir plej:

rapida viro                           greitas vyras
la viro kuras rapide                  vyras greitai bėga
la hundo kuras pli rapide ol la viro  šuo bėga greičiau už vyrą
la leono kuras plej rapide            liūtas bėga greičiausiai

Prielinksniai

Visi prielinksniai reikalauja vardininko linksnio:

la hundoj mordas la leonon per siaj dentoj.
šunys kanda liūtą savo dantimis.

Jei nėra nė vieno prielinksnio, kuris reikiamai išreikštų ryšį su daiktavardžiu, galima naudoti prielinksnį je, arba tiesiog daiktavardžio galininką.

Tarimas

Visi žodžiai tariami taip, kaip rašomi. Be išimčių.

Kirčiavimas

Visi žodžiai kirčiuojami priešpaskutiniame skiemenyje. Be išimčių.

Sudėtiniai žodžiai

Sudėtiniai žodžiai sudaromi sujungiant du žodžius drauge ir nukeliant svarbiausią žodį į galą. Tam, kad lengviau būtų žodį ištarti, kartais naudojamas ir jungiamasis balsis -o-:

ĉambro        kambarys
manĝi         valgyti
manĝoĉambro   valgomasis kambarys

Žodis kambarys yra gale, nes valgomasis yra kambarys, o ne maistas.

Dvigubi neiginiai

Dvigubi neiginiai esperanto kalboje nėra naudojami. Nenaudojamas ne sakinyje, kuriame yra sąvokos niekas:

ne                      ne
nenio                   niekas
mi ne havas la hundon   aš neturiu šuns
mi havas nenion         nieko neturiu (turiu nieką)
mi ne havas nenion      nenaudotina: dvigubas neigimas, 
                        suprantama kaip: aš neturiu nieko,
                        t. y. aš turiu kažką

Kryptis ir vieta

Kryptį gali rodyti objektinis linksnis su galūne -n:

Simioj ne saltas sur la lito       Beždžionės nešokinėja ant lovos
La infano saltas sur la liton      Vaikas šoka į lovą (ant lovos)

Nauji žodžiai

Nauji žodžiai į esperanto kalbą importuojami transliteruojant jų šaknis ir pridedant esperantiškas galūnes:

chocolate    ĉokolado

Poezija

Lyriniuose kūriniuose paskutinė artikelio la bei daiktavardžių balsė gali būti pakeista apostrofu:

la hundo => l' hund'

Nuorodos

Detali Gramatika (lietuviškai)
Detali Gramatika Archyvuota kopija 2012-03-07 iš Wayback Machine projekto. (esperantiškai)
Pagrindinė gramatika Archyvuota kopija 2012-03-06 iš Wayback Machine projekto. (lietuviškai)