Kesthėjus
Kesthėjus veng. Keszthely | |
---|---|
Miesto centras | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Vengrija |
Medė | Zala |
Gyventojų | 19 387 |
Vikiteka | Kesthėjus |
Kirčiavimas | Kèsthėjus |
Kesthėjus (veng. Keszthely) – miestas vakarų Vengrijoje, Zalos medėje, 30 km į pietryčius nuo Zalaegersego, prie pietvakarinio Balatono ežero galo. Geležinkeliai į Tapolcą, Nadkanižą, Šiofoką, plentai į Zalaegersegą, Vesprėmą, Barčą. Vystoma mašinų gamyba, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Apylinkėse yra boksito kasyklos, plyti vynuogynai. Kesthėjus yra kurortas, turistinis centras, į šiaurės rytus nuo Kesthėjaus yra vienas didžiausių Vengrijoje Čersegtomajaus urvas (ilgis 2,3 km). Veikia Balatono, vyno muziejai, dailės galerija, seniausia Vengrijoje aukštoji žemės ūkio mokykla (nuo 1797 m.). Yra XIV a. antros pusės bažnyčia, Festetičų rūmai (1755 m.), rotušė (apie 1790 m.), XVIII–XIX a. gyvenamieji namai.[1]
2011 m. 83,6 % miesto gyventojų buvo vengrai, 2,1 % – vokiečiai, 0,6 % – čigonai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]VI–VII a. dabartinio miesto apylinkėse suklestėjo romanizuota avarų Kesthėjaus kultūra. Kesthėjaus gyvenvietė šaltiniuose minima nuo 1247 m., miestu tapo 1421 m.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Balatono pakrantė
-
Bulvaras
-
Festetičų rūmai
-
XIV a. Švč. Vengrijos Mergelės Marijos bažnyčia
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Keszthely. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006