Kiaulė
Sus scrofa domesticus | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kiaulė (Sus scrofa domesticus) | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Sus scrofa domesticus Linnaeus, 1758 |
Kiaulė, naminė kiaulė (Sus scrofa domesticus) yra kiaulinių (Suidae) šeimos visaėdis žinduolis.
Daugumos dabar auginamų kiaulių oda plika (tik su nedaugeliu šerių), tačiau būta ir plaukuotų veislių. Auginamos mėsai. Daugiausia kiaulių užauginama: Kinijoje, JAV, Brazilijoje, Vietname, Vokietijoje.
Įdomu
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žmogaus ir kiaulės fiziologiniai panašumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jau senokai žinoma, kad moksliniams bandymams kiaulės tinkamesnės, nei šunys, žiurkės ar net beždžionės. Kiaulė – vienintelis gyvūnas, galintis įdegti. Nors dantys gerokai didesni už žmogaus, bet kramtymo aparatas toks pats. Kaip ir vaikams, paršeliams iškrinta pieniniai dantys ir užauga nuolatiniai. Panašūs ir vidaus organai – žmogaus ir kiaulės širdys plaka maždaug tiek pat kartų per minutę. Arterijos tokios pačios; hemoglobino, proteinų, kraujo kūnelių apimtis beveik sutampa; panašūs inkstai, kepenys ir kiti organai. Net stresui kiaulės jautrios kaip ir žmogus. Veterinarai, gydydami šiuos gyvūnus nuo infarkto, dažnai duoda jiems raminamųjų.
- Kiaulė pagarsėjusi kaip nešvarą mėgstantis gyvūnas. Suteikus tinkamas sąlygas, ji mielai maudytųsi purve. Todėl jos visada padengtos purvo sluoksniu.
- Kiaulė neturi jokių fizinių galimybių pasižiūrėti į dangų (tiesiai virš galvos).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kiaulių augintojų asociacija Archyvuota kopija 2009-04-18 iš Wayback Machine projekto.