Harpers Feris
| Harpers Feris Harpers Ferry | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
|
| Valstija |  Vakarų Virdžinija
|
| Apygarda | Džefersono apygarda |
| Įkūrimo data | 1734 m. |
| Gyventojų | 269 |
| Plotas | 1,62 km² |
| Tankumas | 166 žm./km² |
| Altitudė | 155 m |
| Tinklalapis | www.harpersferrywv.us/ |
Harpers Feris (angl. Harpers Ferry) – miestelis Jungtinių Amerikos Valstijų rytuose, Vakarų Virdžinijoje, Rytiniame Vakarų Virdžinijos apendikse,[paaiškinti] Mėlynajame kalnagūbryje, Šenandoa ir Potomako upių santakoje, prie Vakarų Virdžinijos, Virdžinijos ir Merilando trijų sienų sankirtos. Labiausiai į rytus nutolęs miestelis valstijoje. 2020 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 269 gyventojai.[1] Yra muziejų, monumentų, istorinių pastatų, susijusių su JAV pilietiniu karu.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelį 1734 m. įkūrė Robertas Harperis. Jis taip pat įrengė keltą per Potomaką ir grūdų malūną Šenandoa upėje. JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas šioje vietoje, dėl hidroenergijos potencialo, pasirinko pastatyti federalinį arsenalą. Iš Harperio palikuonių ši vieta nupirkta 1796 m.[2]
Miestelis augo kaip šaliai svarbus arsenalas ir graižtvinių šautuvų gamybos centras. XIX a. nutiesus geležinkelį ir iškasus kanalą, miestelis tapo komerciniu centru.[2]
1859 m. spalio 16–18 dienomis Harpers Ferio arsenalas buvo ginkluotų abolicionistų, kuriems vadovavo Džonas Braunas, puolimo taikinys. Antpuolis buvo svarbus sudėtingo plano panaikinti vergovę JAV, etapas. Braunas ir iš šešiolikos baltaodžių ir penkių juodaodžių sudaryta ginkluota grupė užėmė arsenalą spalio 16-osios naktį. Valstijos bei federaliniai kariai antpuolininkus nugalėjo, puolime žuvo septyniolika vyrų, įskaitant du Brauno sūnus. Braunas ir šeši gyvi likę jo sekėjai dalyvavo teismo byloje Čarls Taune ir prieš metų pabaigą pakarti.[2]
Prasidėjus JAV pilietiniam karui, Harpers Feris buvo svarbi Vašingtono gynybos grandis, miestelis atakuotas tiek Sąjungos, tiek Konfederacijos karių. Garsiausias mūšis įvyko 1862 rugsėjo 13–15 dienomis, kai genorolo Tomo Džonatano Džeksono konfederatai kariai miestelį užėmė ir paėmė daugiau nei 12 500 karo belaisvių. Tai buvo didžiausias Sąjungos armijos pasidavimas JAV pilietiniame kare.[2]
Harpers Feryje nuo 1869 iki 1955 m. veikė koledžas. 1944 m. įkurtas Harpers Ferio nacionalinis istorinis parkas, apimantis miestelio istorinę dalį.[2]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 90,71 % baltųjų, 4,09 % lotynoamerikiečių, 3,35 % afroamerikiečių, 0,74 % azijiečių, 0,74 % kitų rasių ir 0,37 % mišrios rasės kilmės gyventojų.[1]
 | ||||||||
| 1850 m.sur. | 1860 m.sur. | 1880 m.sur. | 1890 m.sur. | 1900 m.sur. | 1910 m.sur. | 1920 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 747 | 1 339 | 764 | 958 | 896 | 766 | 713 | ||
| 1930 m.sur. | 1940 m.sur. | 1950 m.sur. | 1960 m.sur. | 1970 m.sur. | 1980 m.sur. | 1990 m.sur. | ||
| 705 | 665 | 822 | 572 | 423 | 361 | 308 | ||
| 2000 m.sur. | 2010 m.sur. | 2020 m.sur. | - | - | - | - | ||
| 307 | 286 | 269 | - | - | - | - | ||
| ||||||||
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Pagrindinė miestelio gatvė
-
Hilltop House
-
Miesto vaizdas 1865 m.
-
Džono Brauno fortas
-
Geležinkelio tiltas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Harpers Ferry town, West Virginia. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2024-08-26.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Harpers Ferry, West Virginia. www.britannica.com. Nuoroda tikrinta 2024-08-26.
- ↑ Sister cities of Harpers Ferry, West Virginia. en.sistercity.info. Nuoroda tikrinta 2024-08-26.