Jenisiejus

Jenisejus
Jenisejus netoli Krasnojarsko
Ilgis	3487^[1] km
Baseino plotas	2 580 000 km²
Vidutinis debitas	19 600 m³/s
Ištakos	Bij Chemas ir Ka Chemas
Žiotys	Karos jūra
Šalys	Rusija

Vikiteka	Jenisejus

Jenisiejus^[2] (rus. Енисей, tuv. Улуг-Хем, mong. Енисей мөрөн, chak. Ким суг) – upė Sibire, vandeningiausia Rusijos upė. Teka pro Tuvą, Chakasiją ir Krasnojarsko kraštą.

Tėkmė

Išteka iš Sajanų kalnų, kur susidaro susiliejus Didžiajam (Bij Chemui) ir Mažajam Jenisiejui (Ka Chemui). Bij Chemo versmės yra Rytų Sajane, o Ka Chemo – Mongolijos šiauriniame pakraštyje, Ulan Taigos kalnagūbryje. Nuo Kyzylo teka Tuvos dubuma į vakarus ir vadinamas Aukštutiniu Jenisiejumi (Ulug Chemu). Toliau pasuka į šiaurę siauru slėniu kerta Vakarų Sajaną, o pratekėjęs Minusinsko dubumą – Rytų Sajaną. Jenisiejus už Krasnojarsko sudaro ribą tarp Vakarų Sibiro lygumos ir Vidurio Sibiro plokščiakalnio. Tekėdamas palei Jenisiejaus kalvagūbrį sudaro Kazačinsko ir Osinovo slenksčius. Toliau teka plačiu pelkėtu slėniu.

Žemupyje išsiskiria į dvi atšakas. Slėnio plotis prie Žemutinės Tunguskos apie 40 km, prie žiočių iki 150 km. Vagos plotis 15–20 km, gylis ne mažiau nei 15 m (didžiausias – 49 m). Įteka į Arkties vandenyno, Karos jūros Jenisiejaus įlanką.

Baseinas

Didžiausi intakai:

dešinieji – Tuba, Mana, Kanas, Angara, Akmenuotoji Tunguska, Žemutinė Tunguska, Kureika.
kairieji – Abakanas, Jelogujis, Turuchanas.

Hidrologija

Jenisiejus – vandeningiausia Rusijos ir viena vandeningiausių Šiaurės pusrutulio upių. Mityba mišri. Vidutinis debitas ties Igarka 17,8 tūkst. m³/s (žiotyse 19,8 tūkst.), mažiausias 2080 m³/s, didžiausias 154 tūkst. m³/s. Būdingi pavasario potvyniai ir vasaros poplūdžiai. Dažnai užtvindo dideles teritorijas. Žemupyje Jenisiejus užšalęs nuo rugpjūčio pabaigos iki gegužės pabaigos, vidurupyje – lapkričio-balandžio mėnesiais, aukštupyje – nuo gruodžio pradžios iki balandžio pabaigos.^[3] Žiemą aukštupys užšalęs 5 mėnesius, vidurupis ir žemupys 7–8 mėnesius (nuo spalio pabaigos iki birželio pradžios); ledo storis 1–3 m. Būdingi (ypač žemupiui) ampalai.^[4]

Reikšmė

Jenisiejus patvenktas Sajanų Šušenskojės ir Krasnojarsko užtvankomis. Laivyba tvenkiniuose ir nuo Krasnojarsko. Iki Igarkos atplaukia jūriniai laivai.

Prie Jenisiejaus įsikūrę miestai: Kyzylas, Sajanogorskas, Minusinskas, Abakanas, Divnogorskas, Krasnojarskas, Lesosibirskas, Jeniseiskas, Igarka, Dudinka. Taip pat prie upės įsteigtas Sajanų Šušenskojės biosferos rezervatas, Stolbai, Centrinis Sibiro rezervatas.

Pavadinimas

Pavadinimas kilęs iš nencų Енэсий (dabar – Ензя-ям') ir evenkų Ионэсси bei reiškia „didis vanduo“.^[5]

Šaltiniai

↑ Upės ilgis nuo Kyzylo. Skaičiuojant su Maž. Jenisiejumi – 4287 km; su Did. Jenisiejumi – 4092 arba 4123 km; vandentakio Iderinas–Selenga–Baikalas–Angara–Jenisiejus ilgis – 5550 km
↑ Pasaulio vietovardžiai. Azija. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Jenisiẽjus.
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 147
↑ Jenisiejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
↑ Енисей // Словарь современных географических названий / Рус. геогр. о-во. Моск. центр; Под общ. ред. акад. В. М. Котлякова. Институт географии РАН. – Екатеринбург: У-Фактория, 2006.

Nuorodos

Jenisiejus Archyvuota kopija 2007-09-15 iš Wayback Machine projekto. (rus.)

[1] Upės ilgis nuo Kyzylo. Skaičiuojant su Maž. Jenisiejumi – 4287 km; su Did. Jenisiejumi – 4092 arba 4123 km; vandentakio Iderinas–Selenga–Baikalas–Angara–Jenisiejus ilgis – 5550 km

[2] Pasaulio vietovardžiai. Azija. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Jenisiẽjus.

[3] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 147

[4] Jenisiejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[5] Енисей // Словарь современных географических названий / Рус. геогр. о-во. Моск. центр; Под общ. ред. акад. В. М. Котлякова. Институт географии РАН. – Екатеринбург: У-Фактория, 2006.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]