Lietuvos kino studija
Lietuvos kino studija – buvusi didžiausia Lietuvos kino filmų kūrimo įmonė Vilniuje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurta 1940 m. Kaune. Dirbo operatoriai Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius, Alfonsas Žibas, iš TSRS atsiųsti kinematografininkai. Iki TSRS-Vokietijos karo sukurta 40 kino žurnalo „Tarybų Lietuva“ filmų, lietuviškai įgarsinti sovietiniai vaidybiniai filmai. Per karą studijos veikla nutrūko. 1944 m. atkurta kaip kino korespondentų punktas Kaune. Dirbo operatoriai Vytautas Starošas, S. Uzdonas, S. Vainalavičius, režisierius Liudgardas Maculevičius, garso operatorius Tadas Balsys, nuo 1945 m. – režisierius Nota Liubošicas.
1947–1956 m. sukurta vaidybinių filmų su sovietinėmis kino studijomis (Mosfilm, Lenfilm). 1949 m. perkelta į Vilnių. Šeštojo dešimtmečio viduryje studijoje pradėjo dirbti Kinematografijos institutą Maskvoje baigę režisieriai Vytautas Mikalauskas, Vytautas Žalakevičius, operatorius Jonas Gricius. 1953 m. su „Lenfilm“ pastatytas vaidybinis filmas „Aušra prie Nemuno“, rež. Arkadijus Faincimeris. 1957 m. studijoje sukurtas pirmasis vaidybinis filmas „Žydrasis horizontas“, rež. V. Mikalauskas.
1964 m. pastatyti filmavimo paviljonai. Iki 1989 m. studija buvo vienintelė kino kūrimo įmonė Lietuvoje, jos finansinė ir kūrybinė veikla priklausė nuo Valstybinio kinematografijos komiteto Maskvoje. Per metus buvo sukuriama ~7 vaidybinius, ~40 dokumentinių filmų ir ~40 kino žurnalų „Tarybų Lietuva“.
Nuo 1992 m. veikė kaip technikos bazė Lietuvos privačių ir užsienio kino studijų filmams kurti. Nuo 1993 m. su užsienio kino studijomis sukurta >50 vaidybinių kino ir televizijos filmų, serialų. Nuo 1990 m. kurtas kino žurnalas „Valstybės kino metraštis“.
2004 m. privatizuota.[1] 2014 m. bankrutavo.[2][3]
Veikė 20 padalinių – Projektų vystymo, Aktorių atrankos, Dokumentikos ir kino kronikos, Kostiumų gamybos, Filmavimo ir apšvietimo technikos, Specialiųjų efektų, Vizualiųjų efektų, Dekoracijų apipavidalinimo, Rekvizito gamybos ir kt. Buvo 4 filmavimo paviljonai, didžiausias – 2470 m² ploto ir 15 m aukščio su garso izoliacija, filmavimo lauko aikštelės.[1]
Pavadinimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1940–1941 m. Lietuvos kino kronikos studija
- 1945–1947 m. Kino kronikos studija
- 1947–1954 m. Lietuvos kronikinių dokumentinių filmų kino studija
- 1954–1956 m. Lietuvos kronikinių dokumentinių ir meninių filmų kino studija
- 1956–2004 m. Lietuvos kino studija
- 2004–2014 m. UAB „Lietuvos kino studija“
Direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Petras Kežinaitis
- 1946–1957 m. Ignas Pikturna
- 1958–1978 m. Julius Lozoraitis
- Vytautas Vilimas
- Juozas Koskus
- Robertas Urbonas[4]
- 2004–2014 m. Ramūnas Škikas
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaidybiniai filmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dokumentiniai filmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Metai | Pavadinimas | Režisierius |
1960 | Dainos jaunystė | Liudgardas Maculevičius |
Nemuno žiburiai | Leonas Tautrimas | |
1963 | Juodoji procesija | |
1964 | Moksleivių dainų šventė | |
1965 | Jubiliejus | |
M. K. Čiurlionis | Algirdas Dausa | |
Muzikinis kaleidoskopas | ||
Senis ir žemė | Robertas Verba | |
Skriskite, baltosios gulbės | Algirdas Tumas | |
1966 | Laikas eina per miestą | Almantas Grikevičius |
Laukimas | Robertas Verba | |
Nepamiršk skambučio | Robertas Verba | |
Trys taktai | Almantas Grikevičius | |
1967 | Ištikimybė | Robertas Verba |
Miške | Arūnas Žebriūnas | |
Mėnesienos pasaka | ||
Vincas Svirskis | Robertas Verba | |
1968 | Atspindžiai | Henrikas Šablevičius |
Jonas Biliūnas | Robertas Verba | |
Petras Cvirka | Robertas Verba | |
Žemaitė | Robertas Verba | |
Čiutyta rūta | Robertas Verba | |
1969 | Moteriški žaidimai | |
Mūsų vasara | ||
Traukos dėsnis | Bytautė Pajėdienė | |
Šimtamečių godos | Robertas Verba | |
1970 | Ieva Simonaitytė | Robertas Verba |
Susirinko visa Lietuva | Robertas Verba | |
Šventėn | Robertas Verba | |
1971 | Aš – vargšas karalius… | Henrikas Šablevičius |
Paskutinė vienkiemio vasara | Robertas Verba | |
Trys mūzos | ||
1972 | Mūsų trylika | Henrikas Šablevičius, Bytautė Pajėdienė |
Saulės ratas | Henrikas Šablevičius | |
Tarybų Lietuva | Robertas Verba | |
Velns išmislijo tekinį | Henrikas Šablevičius | |
1973 | Kelionė ūkų lankomis | Henrikas Šablevičius |
Maestro jaunesnysis | Robertas Verba | |
Maratonas balne | Vytautas Starošas, Rimtautas Šilinis | |
Seserys | Robertas Verba | |
Temperatūra ne pagal Celsijų | Almantas Grikevičius | |
1974 | Liuob šokt, liuob dainuot | Henrikas Šablevičius |
1975 | Darbštuolis | Laima Pangonytė |
Oranžinė legenda | Henrikas Šablevičius | |
Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją… M. K. Čiurlionis | Robertas Verba | |
Žiniuonė | Henrikas Šablevičius | |
1976 | Kretingos medinukai | Henrikas Šablevičius |
Meilė pražydo sekmadienį | Robertas Verba, Laima Pangonytė | |
1977 | Jūros liga | Robertas Verba |
Sveika, jaunyste | Robertas Verba, Laima Pangonytė | |
1978 | Gyvenu savo sapną | Robertas Verba, Laima Pangonytė |
Savojo aš beieškant | Rimtautas Šilinis | |
1979 | Mes iš medžio ir dainų | Robertas Verba, Laima Pangonytė |
1982 | Juodasis gandras | |
Vilkai | Petras Abukevičius | |
1983 | Lituanikos sparnai | Robertas Verba |
Toli nuo tėvynės | Robertas Verba | |
1984 | Gyvenu Ėriškėse | Robertas Verba |
Stipruolis Barnabas | Henrikas Šablevičius | |
Žmogus ir žemė | Robertas Verba | |
1985 | Direktyva „R“. Nevykdyti | Saulius Beržinis |
Ir vėl atėjo šventė | Robertas Verba | |
Išeinu, kad sugrįžčiau | Robertas Verba | |
1986 | Viskas gerai sekasi | Henrikas Šablevičius |
Zapyškio dūdoriai | Laima Pangonytė | |
Žmogus, einantis namo | Henrikas Šablevičius | |
1987 | Ankoras SOS džiunglėse | Vytautas Starošas |
1988 | Lietuvos kronika | |
Tarp lygių lygūs ir laisvi | Gediminas Skvarnavičius | |
Vėliava iš plytų | Saulius Beržinis | |
Žolės šaknys | ||
1989 | Atverti duris ateinančiam | Audrius Stonys |
Traukinys naktį nevažiuoja | Vytautas Starošas | |
Čia mano nieko nėr… | Henrikas Šablevičius | |
1990 | Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį | Arūnas Matelis |
Dosjė | Edmundas Zubavičius | |
Kredo | Rimtautas Šilinis | |
1991 | Greimas | Saulius Beržinis |
Lietuviški kino dienoraščiai | Saulius Beržinis | |
1995 | Už slenksčio | Diana Matuzevičienė, Kornelijus Matuzevičius |
1997 | Denmark via Bosnia | |
1998 | Lietuvos kronika | Andrius Šiuša |
1999 | Lietuvos kronika | Andrius Šiuša |
2000 | Lietuvos kronika | Andrius Šiuša |
Lietuvos kronika | Andrius Šiuša | |
2001 | Lietuvos kronika Monologai | Andrius Šiuša |
2003 | Šiandien | Kornelijus Matuzevičius, Diana Matuzevičienė |
Animaciniai filmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Metai | Pavadinimas | Režisierius |
1970 | Iniciatyva | Antanas Janauskas |
1985 | Dovana | Ilja Bereznickas |
1986 | Antspaudas | Antanas Janauskas |
1987 | Baubas | Ilja Bereznickas |
1987 | Užkrečiantis pavyzdys | Antanas Janauskas |
1988 | Bermudų žiedas | Ilja Bereznickas |
1989 | Palankios aplinkybės | Antanas Janauskas |
1991 | Laikraštinis žmogus | Ilja Bereznickas |
1994 | Toks mūsų plastilininis gyvenimas | Ilja Bereznickas |
1995 | Svajuko dramblionės | Ilja Bereznickas |
1998 | Arkliavagio gudrybė | Aurika Selenienė, Algirdas Selenis |
1999 | Braškės ant eglės | Jūratė Leikaitė |
Nykšt–pykšt–tukai | Aurika Selenienė, Algirdas Selenis | |
Senelis ir senelė | Ilja Bereznickas | |
2000 | Sraigė Maiva | Jūratė Leikaitė |
Vilniaus mergelė | Aurika Selenienė, Algirdas Selenis | |
2001 | Svajonių bokštas | Jūratė Leikaitė |
2002 | 100 klausimų apie pasaulį. Lietus | Jūratė Leikaitė |
2003 | Paparčio žiedas | Jūratė Leikaitė |
2004 | Baubo aritmetika | Ilja Bereznickas |
Gyvenimas yra labai, labai, labai… | Henrikas Vaigauskas | |
2005 | Tankas | Henrikas Vaigauskas |
Vitaliana | Vitalijus Suchockis | |
2006 | Baubo liga | Ilja Bereznickas |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Lietuvos kino studija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 250 psl.
- ↑ Kieno sąskaitas milijonais papildė legendinės Lietuvos kino studijos bankrotas?
- ↑ http://www.bankrotodep.lt/searchresults/bendra-paieska?imone=1&kodas=120576022[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Buvęs Lietuvos kino studijos vadovas įtariamas plėtojęs ofšorinį verslą“. delfi.lt. Delfi. ELTA. 2004-04-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos Kino Studija Archyvuota kopija 2009-01-20 iš Wayback Machine projekto.