Mathura

Mathura मथुरा
Višramo ghatas Mathuroje

Mathura 27°29′0″ š. pl. 77°40′0″ r. ilg. / 27.48333°š. pl. 77.66667°r. ilg. / 27.48333; 77.66667 (Mathura)

Laiko juosta: (UTC+5:30)

Valstybė	Indija
Valstija	Utar Pradešas
Rajonas	Mathuros rajonas

Gyventojų (2011)	349 909
Altitudė	175 m

Vikiteka	Mathura

Mathura (hind. मथुरा, IAST: Mathurā) – miestas šiaurės Indijoje, Utar Pradeše, 50 km į šiaurę nuo Agros, 145 km į pietryčius nuo Delio, prie Jamunos upės. Transporto mazgas – geležinkelių ir plentų sankirta, statomas oro uostas. Naftos chemijos, tekstilės, aliejaus pramonė. Veikia archeologijos muziejus.^[1]

81,5 % Mathuros gyventojų – hinduistai, 17,2 % – musulmonai, 0,3 % – sikhai.

Mathura – svarbus religinis hinduizmo centras, be to, tai senovinis miestas su gausiu architektūros paveldu. Už 11 km nuo Mathuros esantis Vrindavanas laikomas viešpaties Krišnos gimtine ir yra bene svarbiausias vaišnavų piligriminis centras. Pačioje Mathuroje yra Krišnos gimvietės kompleksas, kurį sudaro Kešav Devos šventykla,^[2] Potra Kundos tvenkinys, taip pat yra Višramo ghatas Jamunos pakrantėje, Džai Gurudevos (Nam jogos) šventykla, XVII a. vid. didžioji mečetė. Gretimame Baldeo miestelyje yra Šri Daudži Maharadžos šventykla, skirta Krišnai, Radhos gimtinė Barsanoje, keletas Krišnos šventyklų Govardhane, Gokulyje, Čhaumuhane.

Istorija

Mathura siejama su „Ramajanoje“ minimu Madhuvanos mišku. Ramos brolis Šatrughna nugalėjęs miško valdovą ir čia pastatęs miestą. VII a. pr. m. e. Mathura tapo Šūrasenos mahadžanapados sostine, vėliau, IV–II a. pr. m. e. priklausė Maurijams ir buvo svarbus prekybinis centras. Mathurą (sen. gr. Μέθορα) mini graikų autorius Megastenas. Tarp II a. pr. m. e. ir I a. m. e. miestas buvo veikiamas aplinkinių graikų valstybių, o I a. užkariautas indo-skitų karalystės ir valdytas „šiaurės satrapų“. Valdant Kušanams, Mathura buvo viena iš karalystės sostinių, čia suklestėjo budistinis menas. V a. kinų keliautojas Fasianas mini Mathurą (Mot’ulo) kaip svarbų budizmo centrą, o 634 m. Siuandzangas aprašė čia esant 20 budistų vienuolynų ir 5 brahmanistų šventyklas.

1018 m. Mathurą nusiaubė Mahmudas Gaznavietis, o XV a. pab. Delio sultonas Sikandaras Lodis, nuniokojęs daug hindų šventyklų. Valdant Aurangzebui, Krišnos šventykloje pastatyta mečetė.

Jamuna Mathuroje
Miesto gatvelė
Mathuros muziejaus kiemas
Kešava Devos šventykla

Šaltiniai

↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 276
↑ Mathurā.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 136

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 276

[2] Mathurā.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 136

[1]

[2]