Sacharozė
Sacharozė | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
Sacharozė | |
CAS numeris | [57-50-1] |
RTECS numeris | WN6500000 |
Cheminė formulė | C12H22O11 |
Molinė masė | 342,29648 g/mol |
SMILES | OC1C(OC(CO)C(O)C1O) OC2(CO)OC(CO)C(O)C2O |
Rūgštingumas (pKa) | |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | balti kristalai |
Lydymosi t° | 186 °C |
Virimo t° | |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | 211,5 g/100 ml (20 °C) |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | - |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi grupė | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Sacharozė, cukrus – disacharidas natūralus saldiklis, kurio molekulinė formulė C12H22O11. Jį sudaro α gliukozės ir β fruktozės likučiai.
Sacharozė vandenyje tirpsta gerai, yra saldaus skonio. Tirpimo greitis tiesiogiai proporcingas temperatūrai. Sacharozės molekulė susidaro reaguojant dviem glikozidiniams hidroksilams, todėl gliukozės ir fruktozės likučiai sacharozės molekulėje yra acetalių formos. Pusacetalių grupių joje nėra, taigi pusiausvyra su aldehidine forma negalima. Vadinasi, sacharozė yra neredukuojantis disacharidas – ji nerodo kokybinės aldehidinės grupės reakcijos (pavyzdžiui, sidabrinio veidrodžio reakcijos).
Kaitinant sacharozę su rūgšties tirpalu, acetalinės grupės hidrolizuojasi ir susidaro D-gliukozė bei D-fruktozė:
Gautas tirpalas, neutralizavus rūgštį, rodo sidabro veidrodžio reakciją. Tai rodo, kad jame yra gliukozės.
Sacharozė, reaguodama su kalcio hidroksidu, sudaro vandenyje tirpius kalcio sacharatus. Jie yra molekulių kompleksų, o ne druskų tipo. Paveikus juos anglies (IV) oksidu, iškrenta kalcio karbonato nuosėdos ir išsiskiria laisva sacharozė. Šia reakcija pagrįsta pramoninė sacharozės gavyba iš cukrinių runkelių arba cukrašvendrių: veikiami kalcio hidroksido, rūgštiniai junginiai ir baltymai nusėda, o sacharozė lieka tirpale kalcio sacharato forma.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sacharozė yra randama cukriniuose runkeliuose (16-20 %) ir cukranendrėse (14-26 %).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ ŠULČIUS, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 182 p. ISBN 978-9955-38-341-3.