Papua Naujosios Gvinėjos geografija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Papua Naujosios Gvinėjos geografija aprašoma kaip rytinė dalis Naujosios Gvinėjos salos dalis, taip pat Naujoji Airija, Naujoji Britanija, Bugenvilio ir dar keletas mažesnių arčiau esančių salų. Jos kartu sudaro Okeanijos Papua Naujają Gvinėją, kuri yra Ramiojo vandenyno vakariniam pakrašty. Šalies teritorija labai kalnuota ir padengta atogrąžų miškais. Išilgai Naujosios Gvinėjos eina kalnų virtinė, kurios aukščiausios viršūnės padengtos sniegu. Aukščiausias Naujosios Papua Gvinėjos taškas Vilhelmo kalnas esantis 4509 m aukščio. Čia yra keletas didesnių upių, tokių kaip Sepikas (ilgis 1126 km), kuris teka per žemumų pelkes ir išsikrauna šiaurinėje salos dalyje ir upė Flajus (ilgis 1050 km), pratekanti per vieną didžiausių pelkynų pasaulyje ir išsikraunanti pietinėje salos pakrantėje. Papua Naujoji Gvinėja turi tik vieną sausumos sieną, kuri dalina salą į dvi dalis. Sausumos sienos ilgis 820 km, o vakarinė salo dalis yra oficialiai vadinama Papua provincija ir yra valdoma Indonezijos. Pietuose Papua Naujoji Gvinėja turi jūros ribą su Australija, o piertryčiuose - su Saliamono salomis.

Fizinė geografija

Papua Naujosios Gvinėjos bendras plotas: 462 840 km²
Sausumos plotas: 452 860 km²
Jūros vandenų plotas: 9 980 km²

Pakrantės ilgis: 5,152 km

Šiauriausias taškas: Musau sala
Piečiausias taškas: Hemenahei sala
Labiausiai į rytus nutolęs taškas: Olava, Bugenvilio sala
Labiausiai į vakarus nutolęs taškas: Mabudavanas

Gamtiniai procesai: Popua Naujojoje Gvinėjoje, išilgai „Ramiojo vandenyno ugnies žiedo“ vyksta ugnikalnių išsiveržimai. Vulkanų išsiveržimai čia nėra retas reiškinys, ojų išsiveržimai sukelia žemės drebėjimus ir cunamius. Šalyje būdingos nuošliaužos atsirandančios dėl išdegusių miškų.

Klimatas

Būdingas atogrąžų klimatas. Vyrauja šiaurės vakarų (nuo gruodžio iki kovo mėnesių) ir pietryčių (nuo gegužės iki spalio mėnesių) musininiai vėjai. Sezoninė temperatūra daug nesikeičia.

Žemės naudojimas

Gamtos turtai: auksas, varis, sidabras, gamtinės dujos, mediena, nafta, žuvis.

Žemės naudojimas:

ariama žemė: 0,49 %
pasėliai: 1,4 %
kito naudojimo (miškai, pelkės ir kita): 98,11 % (2005 metų duomenimis).