Pierija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straisnis – apie senovinį regioną. Apie dabartinį administracinį vienetą žiūrėkite Pierijos nomas
Graikijos istorinis regionas: Pierija (Πιερία) | |
---|---|
Šalis | Graikija (Pierijos nomas |
Tautos | pierai, graikai |
Miestai | Terma |
Pierija (gr. Πιερία), arba Pieridė (gr. Πιερίς) – senovinė sritis dabartinės Graikijos teritorijoje, dalis senovinės Makedonijos. Dabar buvusioje Pierijoje yra to paties pavadinimo administracinis vienetas – Pierijos nomas.
Pavadinimas siejamas su Homero gr. πῖαρ = piar „taukai“, kas metaforiškai reiškė gr. πίειραν ἄρουραν 'derlinga žemė'.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pierija buvo derlingų žemumų teritorija, prisiglaudusi prie Termos įlankos iš vakarų. Nuo Aukštutinės Makedonijos vakaruose ją skyrė Pierijos kalnai, mitologijoje laikomi Orfėjo ir mūzų gimtine. Į Pietus nuo Pierijos buvo Olimpo kalnas, kuris buvo simbolinė riba su Tesalija. Šiaurėje regionas siekėsi su kita lyguma – Botija, kurioje gimė Makedonijos karalystė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antikos laikais Pierijoje kurį laiką gyveno trakai pierai, kuriuos IX a. pr. m. e. (808 m. pr. m. e.) prisijungė prie Makedonijos. Pierija buvo prijungta prie senosios Makedonijos karalystės ir tapo antrąja šios karalystės provincija (greta Botijos). Vietos gyventojus makedonai išstūmė iš gimtųjų vietų, ir šie persikraustė šiaurėn, už Strimono upės. Jų antroji tėvynė žinoma kaip Pieris.
Maždaug tuo metu pakrantėje graikai kūrė savo kolonijas (miestus-valstybes), tarp kurių buvo Metonė, Dionas, Pydna, Herakleonas, Platomonas, Leibetra, Pimplija. IV a. pr. m. e. II pusėje šie poliai, kaip ir kitos graikų kolonijinės teritorijos (Migdonija, Chalkidikė) buvo prijungti prie Makedonijos karalystės ir tapo istorinio Makedonijos regiono dalimi.
146 m. pr. m. e. Ketvirtojo Makedonijos karo metu teritorija buvo prijungta prie Romos imperijos, šiai skylant kraštas tapo Bizantijos dalimi.
|