Prancūzijos lietuviai
Prancūzijos lietuviai – lietuviai, laikinai ar nuolat gyvenantys Prancūzijoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prancūzijoje lietuvių gausiau pradėjo kurtis po 1831 m. sukilimo. Po 1863 m. sukilimo Prancūzijoje padaugėjo lietuvių pabėgėlių, kartu su lenkų tautine sąjunga 1886 m. jie įkūrė draugiją „Želmuo“, kuri veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. XX a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje Prancūzijos universitetuose mokėsi nemažai iš Lietuvos atvykusių studentų. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui Prancūziją lietuviai pasiekė įvairiais būdais: vieni buvo patekę į DP stovyklas Prancūzijos okupacinėje zonoje (Tarptautinės pabėgėlių reikalų organizacijos, arba IRO, duomenimis, šioje zonoje gyveno 2397 lietuviai) ir pasirinko tolesniam gyvenimui šią šalį, kiti norėjo čia tęsti karo nutrauktas studijas, treti stojo į Prancūzijos svetimšalių legioną, kai kurios lietuvės ištekėjo už prancūzų karių.
Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę Prancūzijoje pradėjo gausėti laikinai iš Lietuvos atvykusių lietuvių, 2000 m. įkurta sekmadieninė lietuvių mokykla. 1953 m. Prancūzijoje gyveno apie 1000, 2007 m. – apie 300 lietuvių.
Organizacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1926 m. Paryžiuje buvo įsteigta Lietuvių studentų draugija. 1944 m. rugsėjo mėn. buvo įkurta Prancūzijos lietuvių šalpos draugija, jos veiklą rėmė BALF, kurio iniciatyva 1952 m. buvo sudarytas Laikinasis organizacinis komitetas, 1953 m. įkurta Prancūzijos lietuvių bendruomenė. Prancūzijos lietuvių bendruomenė stengiasi, kad Prancūzijoje gyvenančios mišrios šeimos (Prancūzijoje gyvena apie 700 lietuvių kilmės asmenų) dalyvautų įvairiuose kultūros renginiuose.
Nuo 1949 m. lietuvių ir prancūzų kalbomis leidžiamas informacinis leidinys „Prancūzijos lietuvių žinios“.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ PrLB istorija // lietuviai.fr
- ↑ Gintautas Ereminas, Linas Saldukas, Vytautas Spečiūnas. Prancūzijos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 832 psl.
Lietuviai | |
---|---|
Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai Istorinės diasporos: Lietuvninkai Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | Italijos | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | Šveicarijos | Ukrainos | Urugvajaus | Venesuelos | Vengrijos | Vokietijos |