Rusijos vokiečiai
| Rusijos vokiečiai | |
|---|---|
 Volgos vokietės 1933 m.
| |
| Gyventojų skaičius | ~3 milijonai |
| Populiacija šalyse |  Vokietija:~2,5 mln.
|
| Kalba (-os) | vokiečių ir rusų kalbos |
| Religijos | stačiatikiai 18,0%, katalikai 7,2%, protestantai 3,2%[1] |
| Giminingos etninės grupės | Baltijos vokiečiai, vokiečiai |
Rusijos vokiečiai (rus. российские немцы arba rus. русские немцы, vok. Russlanddeutsche) – etniniai vokiečiai ir vokiečių kilmės žmonės Rusijoje. Šiuo metu didžioji jų dalis grįžo gyventi atgal į istorinę tėvynę – Vokietiją[2].
Alexander von Benckendorff · Jekaterina II
Peter Struve · Alexei Rüdiger
Alissa Freindlich · Otto Schmidt
Rusijos vokiečiais vaidinami vokiečiai, kurie po Rusijos imperiją išsisklaidė iš tuometinių vokiškai kalbančių šalių. Pačioje Rusijos imperijoje jie daugiausia buvo susitelkę ir vadinami Pavolgio vokiečiais, Voluinės vokiečiais, Krymo vokiečiais, Kaukazo vokiečiais, Juodosios jūros vokiečiais ir Sibiro vokiečiais. Dalis iš jų įkūrė savo gyvenvietes netgi Sibire ar net prie Amūro upės tolimuosiuose rytuose. Taip Rusijos imperijoje susikūrė vokiečių anklavai, kurie vadinosi Mannheim, Josephsthal arba Schönfeld. Didelė jų dalis puoselėjo tradicijas iš senosios tėvynės. Rusijos vokiečiai kūrė savo bažnyčias ir vietos bendruomenes, siekdami neprarasti savo kultūros. Rusijos TFSR buvo įkurta Pavolgio vokiečių autonominė sritis. Ji gyvavo 1918–1923 m. Tačiau 1923 m. gruodžio 19 d. Pavolgio vokiečių autonominė sritis buvo pertvarkyta į Pavolgio Vokiečių ATSR, kuri buvo padalinta į 22 kantonus. Prasidėjus Vokietijos–TSRS karui TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1941 m. rugpjūčio 28 d. įsaku Pavolgio vokiečiai buvo apkaltinti nelojalumu su nacistine Vokietija ir iškeldinti į Kazachijos TSR, Altajų ir Sibirą. Pavolgio vokiečių ATSR teritorija buvo padalinta ir prijungta prie Saratovo (15 kantonų) ir Stalingrado (7 kantonai) sričių. Šiuo metu Rusijoje (2002 m.) gyvena 597 212 Rusijos vokiečiai. Iš jų apie 350 000 Sibire.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://sreda.org/arena
- ↑ Sabine Ipsen-Peitzmeier und Markus Kaiser (Hrsg.): Zuhause fremd – Russlanddeutsche zwischen Russland und Deutschland. Transcript Verlag, Bielefeld 2006, ISBN 3-89942-308-9
