Va kalba
| Va kalba Va, Vo, Awa | |
| Kalbama | Kinija, Mianmaras |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 900 000 |
| Kilmė | austroazinės palaunginės va kalbos va |
| Rašto sistemos | lotynų raštas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | prk, wbm, vwa |
Va kalba (Va, Vo, Awa) – austroazinių kalbų šeimai priklausanti kalba (ar artimų kalbų grupė), vartojama va etninės grupės, gyvenančios Kinijos ir Mianmaro pasienyje. Jų gyvenama teritorija yra tarp Salvino ir Mekongo upių, ir šiuo metu padalinta per pusę tarp dviejų valstybių.
Dėl didelio va susiskaidymo, praktiškai kiekviena gyvenvietė naudoja skirtingą tarmę, todėl kalbos dialektinė įvairovė yra milžiniška: Kinijoje priskaičiuojama apie 300 variacijų, o Mianmare - apie 70.[1] Tačiau visame va areale paplitusi viena, paraukų, tarmė, suprantama visų va. Du dialektai, wo ir awa, yra labai stipriai nutolę, todėl kartais laikomi atskiromis kalbomis.
Iki XX a. va kalba neturėjo rašybos. Tik po 1930 m. miesionieriai sukūrė šiai kalbai rašto sistemą, paremtą lotyniškais rašmenimis. Tiesa, raštija va tautos tarpe neįsitvirtino. 1957 m. Kinija reformavo raidyną, pridėdami specialius papildomus ženklus, nesančius lotynų abėcėlėje: ŋ, э, ө, ɲ. Tačiau netrukus šių raidžių atsisakyta. Šiuo metu va kalbai rašyti naudojamas 26 raidžių abėcėlė, tačiau gausu priebalsiu ir balsių junginių.