klausima

Taip pat žr.: klausimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

klausima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. klausimas, mot. g. klausima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klausimas	klausimi	klausima	klausimos	klausima	-
kilm.	klausimo	klausimų	klausimos	klausimų	-	-
naud.	klausimam	klausimiems	klausimai	klausimoms	-	-
gal.	klausimą	klausimus	klausimą	klausimas	-	-
įnag.	klausimu	klausimais	klausima	klausimomis	-	-
viet.	klausimame	klausimuose	klausimoje	klausimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klausimasis	klausimieji	klausimoji	klausimosios	-	-
kilm.	klausimojo	klausimųjų	klausimosios	klausimųjų	-	-
naud.	klausimajam	klausimiesiems	klausimajai	klausimosioms	-	-
gal.	klausimąjį	klausimuosius	klausimąją	klausimąsias	-	-
įnag.	klausimuoju	klausimaisiais	klausimąja	klausimosiomis	-	-
viet.	klausimajame	klausimuosiuose	klausimojoje	klausimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. klausimas.
• Skiemenys: klau-si-ma

klausima

1. ta, kurią klaus

Etimologija

<= klausti, klausia, klausė

---