Ajakas
Graikų mitologijoje Ajakas – Eginos salos karalius, Dzeuso ir Eginos sūnus. Su savo žmona Endeise jis susilaukė Telamono ir Pelėjo (Achilo tėvo), o su Psamate – Foko. Jis buvo vienas iš trijų teisėjų Tartare. Ajakas teisė europiečių sielas, bet lemiamą balsą teisiant graikus turėjo Minas.[1]
Pagal Ovidijo „Metamorfozes“ Ajako karalystę užpuolė baisus maras, todėl jis meldėsi Dzeusui, savo tėvui. Dievų karalius pavertė vietines skruzdėles į žmones mirmidonus. Ajakas buvo ajakidų protėvis.
Jis meldėsi Dzeusui ir taip prikvietė lietų (Isokratas). Pagal Pauzanijų jis padėjo įkūrė Dzeusui šventyklą Eginoje ir padėjo Poseidonui ir Apolonui statyti Trojos sienas.
Mitografai nemini jokių kitų Eginos salos valdytojų po Ajako. Foko sūnūs Panopėjas ir Krisas paliko Eginą ir įsikūrė Bojotijos vakaruose esančiame Fokio regione.
Jo palikuonis buvo vadinami ajakidais. Ajakidais buvo vadinti Achilas ir Pelėjas[2], Neoptolemas ir kiti.
