Babėnai
| Babėnai | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto XX a. | ||
  Babėnai |
||
| 55°19′19″š. pl. 23°58′30″r. ilg. / 55.322°š. pl. 23.975°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kėdainių miesto seniūnija | |
 Vikiteka |
Babėnai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Бабяны, lenk. Bobiany | |
Babėnai – Kėdainių miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro, išsidėsčiusi į šiaurę nuo geležinkelio stoties, prie 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys kelio, Nevėžio ir Dotnuvėlės tarpupyje.
Dalys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skiriami dveji Babėnai:
- Babėnai I – išsidėstę prie Babėnų gatvės (Kėdainių-Krekenavos kelias), nuo Babėnų II atskirti Babėnų šilu. Šilo pakraštyje tarybinės valdžios metais iškastas žvyro Babėnų karjeras, o jo teritorijoje gyvenę gyventojai iškedinti. Karjere susiformavo vandens telkinys, kuris dabar yra svarbi miesto poilsiavietė. Aplink karjerą atsiveria puikūs kraštovaizdžiai. Beveik visi namai – nuosavi, ikitarybinės ir tarybinės statybos. Palei Šviesos gatvę vyksta intensyvi naujų nuosavų namų statyba. Babėnų I pakraštyje įsikūręs naftos produktų terminalas, grūdų elevatorius, įvairios žemės ūkio technikos aptarnavimo ir pardavimo, statybos ir transporto įmonės.
- Babėnai II – išsidėstę prie M. Daukšos gatvės (Kėdainių-Krekenavos kelias), tarp geležinkelio stoties ir Babėnų I. Babėnų šilas atskiria nuo Nevėžio slėnyje įsikūrusių Justinavos kolektyvinių sodų. Išskirtinai vyrauja tarybinės statybos nuosavi namai, tačiau yra ir keli daugiabučiai (3 aukštų). Yra kapinaitės, prie kurių auga keli ąžuolai, tarp jų Mikalojaus Daukšos ąžuolas. Yra parduotuvė, M. Daukšos pagrindinė mokykla (uždaryta).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Babėnai (Babyne) minimi nuo 1372 m. Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje, kadangi buvo nuniokoti kryžiuočių[2]. XVI a. minimas Babėnų laukas, kuriame buvo bajorų Daukšų tėvonija. XIX a. pab. – bajorkaimis (okolica).[3] Buvo Dapkevičių ir Petruševičių žemės valdos.[4] Apie 1923 m. prijungti prie Kėdainių miesto (tuo metu čia gyveno 335 žmonės). Tarpukariu priklausė Kėdainių valsčiui, plėtojosi kaip vasarnamių, kurortinė gyvenvietė (1920 m. Babėnų miškas paskelbtas kurortine zona). 1941 m. liepos 23 d. Babėnų II kaime, pamiškėje, sušaudyti Kėdainių žydai ir bolševikai (~100 žmonių). Sovietmečiu žudynių vietoje pastatytas paminklinis akmuo.
Iki 1954 m. buvo Babėnų apylinkės centras. 1959 m. į Babėnus ėmė kursuoti pirmasis Kėdainių miesto autobusų maršrutas (nr. 1, Miesto centras–Babėnai). 1973 m. šalia Babėnų, Justinavoje Chemijos gamykla pastatė sanatoriją-profilaktoriumą.[5]
Svarbiausi objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Babėnų miškas
- Babėnų karjeras
- Mikalojaus Daukšos ąžuolas
- Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinė mokykla
- Parduotuvė „Aibe“
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tarp 1527 m. ir 1538 m. čia gimė vienas lietuvių raštijos pradininkų – Mikalojus Daukša.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 421 psl.
- ↑ [1]
- ↑ Bobiany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 167 psl. (lenk.)
- ↑ Jonas Jucevičius. Kėdainių krašto architektūra. Kėdainiai: Spaudvita, p. 296, 300, 320, 363, 389, 397, 429
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Babėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 137 psl.
- Babėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 158