Pereiti prie turinio

Gangsterių repas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gangsterių repas
Stilistinė kilmėhiphopas · hardcore hip hop
Kultūrinė kilmėDevintasis dešimtmetis (JAV)
Subžanrai
G-funk

Gangsterių repas (angl. Gangsta rap; pradžioje vadintas realybės repu[1]) – hiphopo muzikos požanris, ėmęs formuotis maždaug devintojo dešimtmečio viduryje Los Andžele (JAV). Šio žanro muzikai būdingi tekstai, atspindintys amerikiečių miesto gaujų ir nelegalių gatvės prekeivių kultūrą bei puoselėjamas vertybes.[2] Per visą gyvavimo laiką, reperiai buvo peikiami dėl atvirai kurstomo nusikalstamumo, narkotikų vartojimo ar prekybos, nepadorumo, mizoginijos bei materializmo. Didelė dalis reperių save priskiria tikroms gaujoms.[3] Kai kurie gynėjai teigia, jog šioje muzikoje siekiama atkreipti dėmesį į socialines problemas, kaip policijos brutalumą, rasizmą, nelygybę.[4]

Žanro pradininkais laikomi iš Pensilvanijos kilęs Schoolly D bei Los Andželo kilmės Ice-T. Bėgant laikui populiarumo ėmė sulaukti tokie garsūs reperiai kaip Tupac Shakur, Notorious B.I.G. bei grupė „N.W.A.“. Dėka Dr. Dre (buvusio N.W.A. nario) ir Snoop Dogg, gangsterių repas išaugo į didesnio masto muziką, gebančią surinkti platesnę klausytojų auditoriją, atlikėjai išsiskyrė savo naudojamu „G-funk“ skambesiu.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvieji metai (1985–1988)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filadelfijos (JAV) atlikėjas Schoolly D neretai tituluojamas pirmuoju gangsterių reperiu,[5] mažiau ar daugiau padariusiu įtaką kitam ankstyvajam šio žanro kūrėjui Ice-T.[6] Pastarasis dar būdamas paauglys persikėlė gyventi į Los Andželą, kuriame žengė pirmuosius žingsnius link vadinamojo "Vakarų pakrantės" hip hop muzikos. 1986 m. atlikėjas išleido singlą „6 in the Mornin'“, šiomis dienomis žinomą kaip vieną pirmųjų gangsteriško repo įrašų. Nors Ice-T karjeros pradžioje kūrė kiek kitokią muziką, į gangsterių repą pasuko išgirdęs Schoolly D debiutinį albumą, ypač sudomintas dainos „P.S.K. What Does It Mean?“. Kaip dabar prisimena, klausydamasis Schoolly D muzikos jis pastebėjo skambesio ir žodžių tėkmę, kuriems buvo suteiktas gangsterio gyvenimo naratyvas, ką jis ir pats padarė su „6 in the Mornin'“. Tolesniuose atlikėjo išleistuose albumuose skambėjo žodžiai, nukreipti į socialines problemas, taip pat tapo įprasta gangsterio gyvenimo būdą pateikti kaip nieko gero nežadantį reiškinį, bet tuo pačiu jį pateisinti. Tiesa, Schoolly D kūryba tapo įkvėpimu ir kitiems vėliau iškilusiems bei globalinio žinomumo sulaukusiems atlikėjams, tokiems kaip Eazy-E ar grupėms „N.W.A.“ bei „Beastie Boys“.[7]

Reikšmingiausi laikai (1988–1997)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiulės sėkmės sulaukęs šio žanro muzikinis albumas buvo „Straight Outta Compton“, kurį grupė „N.W.A.“ išleido 1988 m. Šis albumas padėjo Los Andželo "Vakarų pakrantės" hiphopui susilyginti su ilgą laiką karaliavusiu „Rytų pakrantės“ Niujorku. Albume skambėjęs kūrinys „Fuck tha Police“ netgi sulaukė teisėsaugos dėmesio, kuri rašytame laiške išreiškė didelį nusivylimą.[8][9] Dėl Ice-T ir „N.W.A.“ pasiekimų yra linkstama gangsterių repo fenomeną laikyti iš esmės vakarų pakrantės nuopelnu, nors rytų pusės reperių indėlis formuojant šį žanrą yra neginčytinas, jau nekalbant apie Schoolly D, kaip pradininką, priklausiusį rytinei pakrantei.

Sekant dešimtajam dešimtmečiui, grupę „N.W.A.“ palikęs Ice Cube ir toliau drebino repo pasaulį, leisdamas solinius albumus, nevengdamas kraštutinumų apie socialines ir politines temas bei naudodamas žanrą kaip priemonę prabilti apie skurdesnių rajonų jaunimą. Tokie albumai, kaip „AmeriKKKa's Most Wanted“ (1990) ir „Death Certificate“ (1991) atliko nemenką vaidmenį tvirtinant gangsterių repą. Taip pat „N.W.A.“ 1991 m. išleistas albumas „Efil4zaggin“ tapo pirmuoju tokio žanro albumu, užkopusiu į 1-ą vietą pagal pardavimus „Billboard 200“ top'e.[10] Tarp paminėtinų atlikėjų ir grupių galima įvardinti „Above the Law“, Kid Frost bei Too Short.

1992 m. atlikėjas Dr. Dre (iš „N.W.A.“) išleido solinį albumą „The Chronic“, ilgainiui tapusį triskart platininiu[11][12] ir šitaip įrodžiusį, kad aštraus turinio albumas gali tapti nemažiau komerciškai sėkmingas, nei pop skambesiui prijaučiantys repo albumai, leidžiami tokių atlikėjų kaip MC Hammer, Fresh Prince ar Tone Lōc. Šįsyk Dr. Dre vakarų pakrantei vėl padėjo tapti dominuojančia repo muzikos industrijoje, be to albumo pripažinimas prisidėjo prie atlikėjo naujai įkurtos leidybinės kompanijos „Death Row Records“ įsitvirtinimo rinkoje. Tais pačiais metais išleistas Ice Cube „Predator“, pardavimų statistikoje pasiekęs pirmąją vietą, daugiausiai dėl dainos „It Was a Good Day“ klausomumo. Kuriam laikui populiarumo įgavo ir "G-funk" stiliaus hiphop muzika, atpažįstama iš jai būdingos lėtesnės ir santūresnės struktūros, o ją ne ką mažiau garsino tokie reperiai kaip Warren G, Nate Dogg, Spice 1, MC Eiht ar MC Ren. 1996 m. reperis 2pac pasirašęs kontraktą su „Death Row“, išleido keliskart platininį tapusį dvigubą albumą „All Eyez on Me“, o po atlikėjo mirties sulaukus milžiniško dėmesio, pasirodė ir pomirtinis albumas „The Don Killuminati: The 7 Day Theory“, irgi pasiekęs puikius pardavimų rezultatus JAV.[13]

Dėl populiarumo nuolatos varžėsi dvi pusės – vakarų ir rytų pakrantės reperiai. Pastarieji pasižymėjo aštresniu muzikos stiliumi. 1994 m. pasirodė debiutiniai reperių Nas ir Notorious B.I.G. albumai, leidę rytų pakrantei susigrąžinti prarastą dominavimą repo pasaulyje. Tuo tarpu vienos garsiausių rytų pakrantės repo grupių „Wu-Tang Clan“ narys GZA viename duotame interviu pasakė, jog nėra tokio dalyko kaip "gangsterių repas", ir kad tai tik leidybinės kompanijos sugalvotas terminas, ribojantis žodžio laisvę, kai iš tiesų atlikėjai tenori brutaliu būdu perduoti žinutę, pavyzdžiui apie juodaodžius, kurie kažko pasiekia savo gyvenime ir dėl to yra puolami.[14] Kadangi tarp vakarų ir rytų įrašų kompanijų konkurencija buvo dažna, manoma, jog tai tikėtina priežastis, dėl ko nuo šautinių žaizdų mirė reperiai 2pac ir Notorious B.I.G. Kad ir kaip bebūtų, dar iki judviejų mirčių „Death Row“ pradėjo irti, po to kai ėmė vykti nesklandumai viduje, o garsiausi atlikėjai kompaniją paliko. Baigiantis dešimtmečiui pradėjo byrėti ir Niujorko „Bad Boy Records“ populiarumas, kuri vis labiau pasinėrė į populiaresnių bei įprastų garsų paieškas, nutoldama nuo savo ištakų, o taip pat sulaukdama nemenko iššūkio konkuruojant su kitomis kylančiomis įrašų studijomis. JAV vidurio vakarų ir pietų pusėje nemažo dėmesio pritraukė Naujojo Orleano studija „No Limit Records“, kuri dar 1994 m. pasižymėjo išleisdama Master P albumą „The Ghetto Is Trying to Kill Me!“, o artėjant prie dešimtojo dešimtmečio slenksčio, 1998 m. išleisti Silkk the Shocker bei C-Murder įrašai, tapę hitais. Greta to, neblogų pasiekimų turėjo kita kompanija – „Cash Money Records“, kurios leidžiamos muzikinis stilius nedaug skyrėsi nuo „No Limit“, tačiau pasirinko kiekybę pirmiau kokybės. Kompanija „Hypnotize Minds“, išsiskyrusi šiurkščiu, grėsmingu skambesiu ir agresyviais tekstais, yra dar vienas pavyzdys, kaip skriejant metams galiausiai galima sulaukti visuotinio pripažinimo, kai vienas iš bendra-įkūrėjų Three 6 Mafia, dėka kūrinio „It's Hard out Here for a Pimp“, laimėjo Oskarą.[15][16]

Komerciniai pokyčiai ir šiuolaikinis repas (1997–dabar)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Reperis 50 Cent gyvo pasirodymo metu Stokholme (Švedija)

Nuo pat užgimimo, gangsterių repo muzika buvo pašvęsta kalbėti apie vargingų rajonų gatvėse tvyrančias problemas ir socialinę nelygybę, todėl atlikėjai nenorėdavo savęs matyti pop muzikos top'ų viršūnėse, kad netaptų "parsidavėliais". Visgi, tokių kompanijų, kaip „Bad Boy Records“ populiarėjimas ir neseniai nuaidėjusios 2pac bei Notorious B.I.G. mirtys, atnešė neišvengiamų pokyčių muzikinio stiliaus atžvilgiu, kuris tapo patrauklesnis komerciniam platinimui. Atlikėjai savo muzikoje ėmė vis dažniau naudoti fragmentus iš senesnių kitokių žanrų muzikos kūrinių bei kurti įsimintinas melodijas, kurios garantavo didesnį klausytojų skaičių, o taip pat tendencingai atsiribojo nuo agresyvių tekstų.[17]

Baigiantis XXI a. pirmajam dešimtmečiui, dėl mažėjančio pardavimų skaičiaus gangsteriškojo repo viešpatavimas artėjo prie pabaigos. Norėdami sustabdyti mažėjantį klausytojų skaičių, atlikėjai buvo priversti keisti muzikinę kryptį, kai kurie kelią į populiarumą skynėsi atlikdami alternatyvųjį hiphop'ą. Esminiu lūžiu repo muzikoje laikomas Kanye West triumfas prieš 50 Cent, kai šis sulaukė gerokai sėkmingesnių albumo „Graduation“ pardavimų, tuo pačiu įrodydamas, kad netipiškas ir naujoviškas hiphopo albumas gali tapti nemažiau geidžiamu.[18] Vėliau sekęs Kanye popsinis melancholijos persmelktas albumas „808s & Heartbreak“ sulaukė neigiamos klausytojų reakcijos, tačiau jo neprasti pardavimai pasiuntė žinutę kitiems populiariems reperiams nebijoti kitoniškų sprendimų savo kūryboje ir priimti riziką.[19][20] Kitas tokio sprendimo pavyzdys – 2009 m. išleistas Jay-Z albumas „The Blueprint 3“, kurį leisdamas reperis neturėjo ketinimo užimti pardavimų top'ų viršūnes, nes tai buvo eksperimentinis darbas.[21] Semdamasis įkvėpimo iš indie roko, atlikėjas nurodė, kad šis žanras neabejotinai prisidės prie hiphopo muzikos tobulėjimo.[22]

Nuo 2012 m. pasaulį palaipsniui užkariavo iš JAV vidurio vakarų kildinami žanrai – trap ir drill. Šią muziką garsina tokie atlikėjai kaip Lil Durk, Pusha T, A$AP Rocky, Freddie Gibbs, 6ix9ine, Juice WRLD ir kiti. Vakarų pakrantės reperio Vince Staples kuriamoje muzikoje girdima G-funk įtaka,[23] nors neapsieinama ir be gangsteriškų tekstų, įtraukiant politinio repo elementų – 2015 m. išleistame albume „Summertime '06“ atlikėjas prisimena kovą su rasizmu, neteisybę ir kitokius nemalonius įvykius gimtuosiuose namuose.[24]

Kontroversijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepaisant kai kurių reperių užmojų kalbėti apie socialines problemas, jų muziką nuolat gaubė kaltinimai dėl nusikalstamumo ir neapykantos kurstymo. Visuomenėje diskutuojama dėl gangsterių repo daromos neigiamos įtakos jaunajai kartai, taip pat Kalifornijos (JAV) mokslininkų atlikti tyrimai parodė ryšį tarp polinkio vartoti alkoholį bei daryti nusikalstamas veikas ir repo ar hiphopo muzikos klausymo.[25] Dalis kritikų repą kaltina dėl gatvėse besiburiančių gaujų.[26] O ginančiųjų gretose argumentuojama, kad nusikaltimai kyla dėl kamuojamo skurdo, ne dėl repo, kurio tikroji paskirtis yra perpasakoti skurde gyvenančių žmonių realybę. 2011 m. „World Development Report“ ataskaitoje tvirtinama, kad tikroji priežastis, paskatinusi daugumą gatvės gaujų narių rinktis daryti nusikaltimus, yra darbų trūkumas ir nepriteklius. Tarp respondentų nebuvo užsiminta apie repo muziką.[27] Atlikėjas Ice Cube netgi išleido kūrinį „Gangsta Rap Made Me Do It“, pajuokiantį minėtus kaltinimus dėl nusikalstamumo. Didelė dalis reperių tikina savo kūryboje atliekantys vaidmenį, panašiai kaip tą daro filmo aktoriai ir jokiu būdu nepropaguoja elgesio, atsispindinčio muzikoje.[28]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Rap Music and the Poetics of Identity“ – Cambridge University Press. (p. 70) ISBN 9780521634472
  2. ↑ „The History of Street Gangs in the United States: Their Origins and Transformations“ – Lexington Books (82-85 p.). ISBN 9781498511339
  3. ↑ „Gangs and Gang Crime“ – Facts On File, Incorporated (69-72 p.). ISBN 9781438117249
  4. ↑ „COVER STORY : The Uncivil War : The battle between the Establishment and supporters of rap music reopens old wounds of race and class“ – Los Angeles Times.
  5. ↑ „Schoolly D Reflects on Creating Gangsta Rap With 'P.S.K.' on Its 30th Anniversary“ – Billboard.
  6. ↑ „Ice T Interview“ – Daveyd.com.
  7. ↑ „Hip Hop in America: A Regional Guide“ – ABC-CLIO. ISBN 9780313343216
  8. ↑ „Popular Culture and Social Control: The Moral Panic on Music Labeling“ – American Journal of Criminal Justice. Archyvuotas originalas.
  9. ↑ „Eazy to be hard“ – Presstelegram.com. Archyvuotas straipsnis.
  10. ↑ „Ruthless’ Most Wanted“ – Billboard.
  11. ↑ „Billboard 200 Chart Moves: Dr. Dre's 'Chronic' Returns After Over 20 Years“ – Billboard.
  12. ↑ „Gold & Platinum Searchable Database - December 26, 2013“ – RIAA
  13. ↑ „2Pac Chart History“ – Billboard.
  14. ↑ „On Pop: Life & Style“ – Independent. Archyvuotas straipsnis.
  15. ↑ „'It's Hard Out Here' for a good Oscar song“ – MSNBC.
  16. ↑ „British Hit Singles & Albums“ – London: Guinness World Records Limited. (137 p.). ISBN 1-904994-10-5
  17. ↑ „Diddy searchable database“ – Recording Industry Association of America. Archyvuota.
  18. ↑ „Kanye Defeats 50 Cent On U.K. Album Chart“ – Billboard
  19. ↑ „Common Praises Kanye's Singing; Lupe Fiasco Plays CEO: Mixtape Monday Archyvuota kopija 2023-05-04 iš Wayback Machine projekto.“ – MTV.
  20. ↑ „Urban Review: Kanye West, 808s and Heartbreak“ – The Observer.
  21. ↑ „Exclusive: Jay-Z's Next LP Will Be 'The Most Experimental I Ever Made' Archyvuota kopija 2023-05-04 iš Wayback Machine projekto.“ – MTV.
  22. ↑ „Jay-Z Hopes Bands Like Grizzly Bear Will 'Push Hip-Hop' Archyvuota kopija 2023-05-04 iš Wayback Machine projekto.“ – MTV.
  23. ↑ „Vince Staples: FM!“ – Pitchfork.
  24. ↑ „Vince Staples: 'We Live In A Space Where Your Name Isn't Enough'“ – NPR. Archyvuotas straipsnis.
  25. ↑ „Study: Rap Music Linked to Alcohol, Violence“ – NPR. Archyvuotas straipsnis.
  26. ↑ „Is Gangsta Rap Hurting America's Children? – Fox News“ – Fox News.
  27. ↑ „Conflict, Security, and Development“ – Siteresources.worldbank.org (PDF formatu). Archyvuota.
  28. ↑ „Slim Jesus' New Video "Drill Time" Is Being Hilariously Destroyed by the Internet“ – Mic.com.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gangsterių_repas&oldid=7325135"