Erziai

Erziai
Erzių pora tautiniais rūbais
Gyventojų skaičius	~400 000
Populiacija šalyse	Rusija (Mordvija, Čiuvašija, Ž. Naugardo sr., Penzos sr., Samaros sr. ir kt.)
Kalba (-os)	erzių, rusų
Religijos	krikščionybė (stačiatikybė, molokanai, liuteronybė), prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės	mokšai, t. p. mariai, meščerai, muromai, meriai

Vikiteka:	Erziai

Erziai (эрзят) – vienas iš dviejų finougrų tautos mordvių subetnosų (kitas – mokšai). Vartoja erzių kalbą, priklausančią finougrų kalbų šeimai. Erziai skirstomi į tris dalis:

rytų erziai – gyvena visoje rytų Mordvijoje (į rytus nuo Insaro upės) bei pietų Čiuvašijoje (Alatyriaus, Ibresio, Poreckojės rajonai);
šiaurės erziai – gyvena pietrytiniuose Žemutinio Naugardo srities rajonuose (Sergačo, Gagino, Lukojanovo, Šatkų, Pilnos raj.) bei Mordvijos Bolšoje Ignatovo rajone;
šiaurės rytų erziai – gyvena Penzos srities rytuose (Gorodiščės, Nikolsko, Penzos, Sosnovborsko raj.).

Be to, dar išskiriami erziai šokšai, kurie XVI–XVII a. atsiskyrė nuo kitų erzių ir apsigyveno tarp mokšų bei patyrė jų įtaką. Gyvena vakarų Mordvijoje (Tenguševo, Torbejevo raj.). Taip pat yra nemažai erzių, gyvenančių už savo tradicinių žemių ribų – Samaros, Orenburgo, Kostromos srityse. Vietomis jie susitelkę į bendrus kaimus, kuriuose sudaro gyventojų daugumą (pvz., 4 kaimai Koškų raj., Samaros sr.).

Manoma, kad erziai nuo mokšų ėmė skirtis tiek kalbiškai, tiek savimone I tūkstantmečio pab. Etnonimas kildinamas iš iranėnų Arsan („vyras, didvyris“). X a. kaip arisu minimi chazarų kagano Jozefo, o XIV a. kaip ardžanai keliautojo Rašido ad Dino. XI–XIII a. mordviai kūrė valstybinius darinius. Erzių valstybingumas siejamas su kunigaikščio Purgazo įsteigta Purgazo kunigaikštyste. XIV a. dalis erzių priėmė krikščionybę, kiti pasitraukė į rytus, iki pat Uralo.

Aprangai būdingi moteriški kykai (pango), juosmens papuošimai (pulajai, pulakšai), kurias merginos dėvėdavo iki brandos amžiaus. Vyrauja siuvinėjimas raudonais siūlais pramaišiui su žalia, balta ir juoda spalvomis.^[1]

Erziai turi keletą savų švenčių: „Liaudies pamaldas“ (Раськень Озкс), „Kaimiškas pamaldas“ (Велень Озкс), erzių kalbos dieną. Veikia keletas liaudies muzikos kolektyvų, leidžiama keletas laikraščių ir žurnalų erzių kalba.