Franz von Stuck
Francas fon Štiukas (vok. Franz von Stuck, 1863−1928 m.) – Vokietijos tapytojas simbolistas, skulptorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Francas Štiukas gimė 1863 m. vasario 23 d. Tetenvaiso miestelyje rytų Bavarijoje. 1882−1884 m. mokėsi Miuncheno taikomosios dailės mokykloje, 1885 m. − tapybos Miuncheno akademijoje. Iš taikomosios dailės mokslų F. Štiukas perėmė dekoratyvumo pajautimą ir tapo puikiu piešėju. Tapyboje jis skyrė menką dėmesį formaliam mokymuisi ir buvo paveiktas A. Beklino ir F. fon Lenbacho kūrinių. Užsidirbdavo pragyvenimui kurdamas humoristines iliustracijas ir grafiką. 1889 m. F. Štiukas pagarsėjo paveikslu „Rojaus sargas“. Jis tapo vienu iš Miuncheno secesijos įkūrėjų ir veliau − jos prezidentu. 1895 m. tapo Miuncheno dailės akademijos profesoriumi, 1906 m. jam suteiktas kilmingųjų rangas (prie pavardės jis galėjo naudoti „fon“ priedėlį). Francas fon Štiukas buvo gerbiamu to meto tapytoju, Vienos, Berlyno, Dresdeno, Milano, Stokholmo akademijų garbės nariu. Jis mokė Miuncheno akademijoje iki savo mirties, nors vėlyvaisiais gyvenimo metais jo dailė buvo laikoma senamadiška. Tarp jo mokinių buvo Jozefas Albersas, Vasilijus Kandinskis ir Paulis Klė. Garsiausiu jo kūriniu įvardijamas paveikslas „Nuodėmė“ (1893). Francas fon Štiukas mirė 1928 m. rugpjūčio 30 d. Miunchene. Gyvenimo metu jis taip pat kūrė skulptūras.
1897−1898 m. F. fon Štiukas su žmona Marija pasistatė savo projektuotą namą Miunchene, kuris 1992 m. tapo Štiuko vilos muziejumi. Už baldų dizainą 1900 m. F. fon Štiukas buvo apdovanotas aukso medaliu Paryžiaus pasaulinėje parodoje.[1]
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Rojaus sargas“, 1889 m.
-
„Nuodėmė“, 1893 m.
-
„Sfinkso bučinys“, 1895 m.
-
„Pavasaris“, 1902 m.
-
„Marija Franciska Ana“, 1915 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ villastuck.de Archyvuota kopija 2011-09-25 iš Wayback Machine projekto.
- Norman, Geraldine. Nineteenth-century Painters and Painting. University of California Press, 1977 p. 101.
- F. fon Štiuko kūriniai chronologine tvarka