Karališkasis pingvinas
| Aptenodytes patagonicus |
|---|
 Karališkasis pingvinas (Aptenodytes patagonicus) |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Aptenodytes patagonicus Miller, 1778 |
 Karališkojo pingvino paplitimo arealas |
Karališkasis pingvinas (Aptenodytes patagonicus) – pingvininių (Spheniscidae) šeimos paukštis. Yra žinomi du porūšiai:
- Aptenodytes patagonicus patagonicus
- Aptenodytes patagonicus halli
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paplitę Antarktidos pakraščiuose, kur sausumos nekausto ledas. Taip pat Krozės, Folklando, Herdo, Kergeleno, Makvorio, Princo Edvardo, Pietų Džordžijos ir Sandvičo salose. Populiacijoje 4 mln individų [2]. Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis karališkojo pingvino apsaugos būklė nekelia susirūpinimo. Individų skaičius populiacijoje nežymiai gausėja, nors gimstamumo rodiklis žemas, o praeityje jie buvo intensyviai medžiojami.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Stambus paukštis: 85 – 95 cm ilgio ir 11,8 kg svorio. Patinai stambesni už pateles. Kūnas aptakus. Galva juoda, abiejuose šonuose oranžinės, apversto lašo formos, dėmės. Nugara, uodega ir išorinė sparnų pusė yra sidabriško žvilgesio pilkai juoda. Tarp pilvo ir nugaros juoda, siaura juosta. Pilvas baltas. Gerklė blyškiai geltona. Snapas ilgas ir aštrus. Antsnapis yra juodas. Posanapyje yra rausvai raudoni arba oranžiniai dryžiai, kurie atspindi ultravioletinius spindulius[3]. Sparnai ilgi ir siauri. Iki pirmojo šėrimosi jaunikliai tamsiai rudos spalvos. Iki trejų metų jie panašūs į suaugusius, tačiau spalvos nėra tokios ryškios.
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendruomeniniai, labai socialūs paukščiai, gyvena didelėse, virš 39 000 perinčių porų kolonijose. Veisimosi metu poros užima maždaug 0,5 m² teritoriją. Balsas primena asilo bliovimą. Tuoktuvių metu patinas balsu stengiasi atkreipti patelės dėmesį. Kolonijose tėvai, naudodami balsą, susiranda savo jauniklius. Sausumoje trumparegiai, o vandenyje puikiai mato. Nuo šalčio saugo poodinis riebalų sluoksnis, 6 cm ilgio plunksnos suteptos riebalais, o kojos tankiai išraizgytos kraujagyslėmis, todėl visada būna 39 °C. Sausumoje vaikšto nerangiai. Plaukia 10 km/h greičiu, gali panerti į 322 m gylį, panėrę išbūna 10 min. Plaukiant kojos atlieka vairo funkciją, o sparnai – irklų. Kartos trukmė iki 26 metų, lytiškai subręsta 6 metų.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minta smulkia žuvimi: Electrona carlsbergi, Krefftichthys anderssoni, Protomyctophum tenisoni, Paradiplospinus gracilis, Champsocephalus gunneri. Žuvis sudaro 80–100% raciono, o žiemą tik 30%. Taip pat minta galvakojais: Martialia hyadesii, Gonatus antarcticus. Grobį gaudo ilgu, aštriu snapu. Nedidelės išaugos ant liežuvio ir gerklės gleivinės padeda išlaikyti slidų grobį snape. Prieš prarydami grobį, pingvinas išstumia iš snapo vandenį.
Dauginimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nėra labai monogamiški. Laiku negrįžus partneriui, sudaro naują porą. Veisiasi kartą per dvejus metus. Veisimosi ciklas trunka 14 – 16 mėnesių. Baigus šertis prasideda paukščių tuoktuvės.
Po mėnesio patelė padeda žalsvai baltą, 300 g masės kiaušinį. Inkubacija trunka 54 dienas. Padėjusi kiaušinius patelė traukia į jūrą maitintis ir priaugti svorio. Patinas kiaušinį laiko ant kojų, pridengęs papilvės odos raukšle, kad šis nesušaltų. Gulinčio ant pingvino kojų kiaušinio temperatūra yra 39C. Patinas ir patelė kiaušinį peri pamainomis, kurios keičiasi kas 6 -18 dienų.
Išsiritę paukščiukai sveria 430 g. Jaunikliai dar patys negali reguliuoti savo kūno temperatūros, todėl tėvai juos nešioja ant kojų ir šildo. Pamaina keičiasi kas 3 – 7 dienas. Po 30 – 40 dienų jaunikliai susirenka „lopšeliuose“. Jauniklius saugo keli suaugę paukščiai. 14 – 16 mėnesių jaunikliai jau pasiruošę keliauti į jūrą.
Gamtiniai priešai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suaugusius pingvinus medžioja Kergeleniniai jūrų lokiai, subtropiniai jūrų lokiai, jūrų leopardai ir orkos. Jauniklius naikina antarktiniai plėšikai, didieji audrapaukščiai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Apdenodytes patagonicus“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
- ↑ „Aptenodytes patagonicus“. Gyvybės enciklopedija. anglų k. Suarchyvuotas originalas 2017-09-06. Nuoroda tikrinta 2017-09-05.
- ↑ „Gyvūnų bioįvairovė – Aptenodytes patagonicus“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
