Levas Kamenevas

Levas Kamenevas rus. Лев Бори́сович Ка́менев
Levas Kamenevas
Gimė	1883 m. liepos 18 d. Maskva, Rusijos imperija
Mirė	1936 m. rugpjūčio 25 d. (53 metai) Maskva, SSRS
Rusijos TFSR centrinio vykdomojo komiteto pirmininkas
Vadovavo	1917 m. lapkričio 9 d.– 1917 m. lapkričio 21 d. (12 d.)
Ankstesnis	Nikolajus Čcheidzė
Vėlesnis	Jakovas Sverdlovas
TSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojas
Vadovavo	1923 m. liepos 6 d.– 1926 m. sausio 16 d. (2 metai)
Ankstesnis	Naujas postas
Vėlesnis	Aleksejus Rykovas
Veikla	rusų revoliucionierius, bolševikas, tarybinis valstybės ir partinis veikėjas
Partija	RKP(b) CK Politinio biuro narys
Alma mater	Maskvos universitetas
Vikiteka	Levas Kamenevas

Levas Kamenevas (rus. Лев Бори́сович Ка́менев, 1883 m. liepos 18 d. Maskvoje – 1936 m. rugpjūčio 25 d. Maskvoje) – rusų revoliucionierius, bolševikas, tarybinis valstybės ir partinis veikėjas, buvęs RKP(b) CK Politinio biuro narys.

Biografija

Tikroji pavardė – Rozenfeldas (Ро́зенфельд). 1901 m. baigė Tifliso gimnaziją, mokėsi Maskvos universiteto Teisės fakultete. Nuo 1903 m. dalyvavo bolševikiniame judėjime, caro valdžios ne kartą areštuotas ir tremtas. Nuo 1917 m. buvo RSDDP(b) Centro komiteto narys, Petrogrado Tarybos Vykdomojo komiteto narys, vienas „Pravdos“ laikraščio redaktorių. Prieštaravo rengiamam ginkluotam Spalio perversmui.

1918–1926 m. vadovavo Maskvos Tarybai. 1919 m. tapo RKP(b) CK Politinio biuro nariu, 1922 m. – Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotoju. Tais metais L. Kamenevui pasiūlius Stalinas tapo RKP(b) CK Generaliniu sekretoriumi. 1924–1926 m. buvo TSRS Darbo ir gynybos tarybos pirmininkas. Nuo 1923 m. taip pat vadovavo Lenino institutui. 1922–1925 m. laikotarpiu G. Zinovjevas, L. Kamenevas ir J. Stalinas buvo laikomi svarbiausiais RKP(b) vadovais. 1925 m. L. Kamenevas ir G. Zinovjevas subūrė vadinamąją „Naująją opoziciją“, kurią sutriuškinus L. Kamenevas buvo pašalintas iš Politinio biuro ir visų užimamų pareigų. 1926–1927 m. buvo TSRS vidaus ir užsienio prekybos liaudies komisaras, pasiuntinys Italijoje. 1927 m. pašalintas iš bolševikų partijos ir ištremtas į Minusinską Rytų Sibire.

1928 m. viešai atgailavo, grąžintas į RKP(b) narius, tačiau 1932 m. pakartotinai pašalintas. 1933 m. vėl grąžintas į partiją, vadovavo leidyklai „Academia“. 1934 m. pabaigoje areštuotas, 1935 m. nuteistas penkiems, vėliau – dešimčiai metų kalėti. 1936 m. vadinamojo „jungtinio trockistų-zinovjevininkų centro“ byloje nuteistas mirties bausme ir kitą dieną sušaudytas.

1988 m. TSRS Aukščiausiojo Teismo plenumas L. Kamenevą reabilitavo.